Vaikystės ir gimnazijos metai

Meilė Julija Biliūnaitė-Matjošaitytė-Lukšienė gimė 1913 m. rugpjūčio 20 d. Vienoje (Austrijoje). Prieš Pirmąjį pasaulinį karą dantų gydytoja Julija Biliūnienė su dukra Meilyte grįžo į Vilnių. Netrukus kartu su kitais lietuviais ir lietuviškosiomis gimnazijomis 1915 m. jos evakavosi į Vidurio Rusijos miestą Voronežą. Ten Julija gydė dantis lietuvių kolonijos gyventojams. Draugavo su Sofija Čiurlioniene, Marija ir Pranu Mašiotais, Klara ir Jonu Šepečiais bei kitais. Į Vilnių abi grįžo 1918 m. Netrukus, 1924 m., Julija Biliūnienė ištekėjo už mokytojo Stasio Matjošaičio, kuris įdukrino Meilytę. Nuo 1924 m. mergaitė mokėsi lietuviškojoje Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje, kur lietuvių kalbą dėstė įtėvis. Meilė Lukšienė prisimindavo, kad gimnazijoje daug poezijos mokėsi atmintinai, tačiau mokytojas mokinių dėmesį kreipė ne į formą ar išraišką, o į tautiškumo išsaugojimą. Tai lėmė ta ypatinga aplinka, kurioje gyveno Vilniaus krašto lietuviai. Gimnazijos mokytojai ir mokiniai buvo nusiteikę kurti Lietuvai reikalingus vadovėlius, dalyvauti vaidinimuose, dainuoti choruose ir kitaip išreikšti savo tautines nuostatas. Matjošaičių namų atmosfera taip pat buvo palanki diskusijoms įvairiausiomis temomis. Nuo paauglystės Meilytė jautėsi lygiateise pokalbių dalyve, dėl jos nebrandžių minčių nebuvo pamokslaujama, tik aiškinamasi, pateikiant argumentus už ir prieš. Taip nekildavo dingsties užsisklęsti savyje ir įgyti kompleksų. Dienoraštyje Meilytė susirūpinusi rašė, kad knygos brangios ir mažai kas gali jų įsigyti, trūksta vadovėlių, uždarinėjamos lietuviškos mokyklos, menkai domimasi gimtąja kalba ir istorija. Ji žavėjosi gamtininko Tado Ivanausko darbais, lesino paukštelius. Mat, jos žodžiais, nesirūpinant gali išnykti, sumenkėti knyga, tauta, valstybė kaip paukščių įvairovė. Gimnazija baigta penkiukėm, išskyrus lenkų – keturi. Lenkams kliuvo gimnazistės nepakantumas lenkinimui. Tačiau tąkart teisybė laimėjo, egzaminą leista perlaikyti.

	Danutė Čiurlionytė ir Meilytė Voroneže. 1916 m. LMAVB RS F391-673, lap. 1.
	Meilytė su mama Rusijoje, Voronežo mieste. 1917 m. LMAVB RS F391-681, lap. 6.
	Meilytė Voroneže. 1918 m. LMAVB RS F391-634, lap. 3.
	Meilytė Vilniuje. 1919 m. LMAVB RS F391-623, lap. 1.
	Meilytė. Apie 1921 m. LMAVB RS F391-681, lap. 7.
	Meilytės sveikinimas Mamai Naujųjų metų proga. 1923 m. LMAVB RS F391-324, lap. 1.
	Matjošaičių bute Vilniuje. Apie 1924 m. LMAVB RS F391-683, lap. 1.
	Meilės Lukšienės įtėvis, garsus pedagogas, darbo mokyklos propaguotojas, elementoriaus Sakalėlis autorius Stasys Matjošaitis (1877–1949). Apie 1925 m. LMAVB RSS Fg. 1-203.
	Meilės Lukšienės mama Julija Matjošaitienė tautiniais drabužiais tarpukariu. LMAVB RS F391-634, lap. 4.
	Alseikų ir Matjošaičių šeimos. Iš dešinės sėdi Julija Matjošaitienė su Sauliuku ant rankų ir Stasys Matjošaitis. Iš dešinės pirma stovi Meilytė Matjošaitytė, trečia – Marija Alseikaitė. 1927 m. LMAVB RSS Fg. 1-3294/14.
	Matjošaičių šeima. Apie 1930 m. LMAVB RS F391-681, lap. 1.
	Meilytės Matjošaitytės gimnazijos baigimo lietuvių kalbos rašinys, įvertintas labai gerai. 1931 m. gegužės 17 d. LMAVB RS F47-137/4, lap. 328–333.
	Meilytės Matjošaitytės gimnazijos baigimo lenkų kalbos rašinys, įvertintas gerai. 1931 m. gegužės 17 d. LMAVB RS F47-137/4, lap. 326, 341.
	Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos 1931 m. laidos abiturientai. Meilytė Matjošaitytė sėdi antroje eilėje pirma iš dešinės. Antroje eilėje ketvirtas iš dešinės – gimnazijos direktorius Marcelinas Šikšnys. LMAVB RS F391-681, lap. 2.
	Vilniaus Vytauto Didžiojo lietuvių gimnazija. Apie 1930 m. Nuotrauka iš asmeninio Jūratės Burokaitės archyvo.