Apie parodą

Ištakos:

Vaikystės ir gimnazijos metai

Vytauto Didžiojo universitete ir dirbant gimnazijos mokytoja

Bičiulių aplinka

Vilniaus universitete

Mokyklų mokslinio tyrimo institute (nuo 1973 m. – Pedagogikos mokslinio tyrimo institutas)

Švietimo istorijos tyrimų baruose

Sąjūdyje

Mokykla su Meile

Švietimo reformos dokumentų rengimas

Pripažinimas

Šeima

Šaltiniai ir literatūra

Ištakos: Janulaičiai

Pasak Vandos Zaborskaitės, Meilė Lukšienė mėgdavusi priminti, kad jos ištakos – motinos Julijos Janulaitytės, šviesių ūkininkų Janulaičių giminėje. Mirus tėvui Matui Janulaičiui, netoli Šiaulių Malavėnuose gyvenusi našlė Agota Janulaitienė sugebėjo išleisti į mokslus daugumą savo vaikų. Kalikstas, Jurgis ir Petras tapo ūkininkais, Juozas ir Pranas – kunigais, Julija ir Veronika – gydytojomis. Jauniausias sūnus Augustinas tarpukariu buvo garsiu advokatu ir istorijos profesoriumi. Tik vyriausia dukra Ona liko pagalbininke motinos ūkyje. Tėvas Matas Janulaitis aprūpino ir numatė savo sūnų ateitį, tačiau jauniausios atžalos – dukterys Julija ir Veronika – liko be dalies, nes nebebuvo iš ko jos duoti. Mergaitės nuo vaikystės svajojo mokytis. Nors nebuvo išteklių, motina palaikė jų norus. Pradėjus privačiai mokytis Šiauliuose, abiem teko gyventi pusbadžiu. Nepaisant patirtų materialinių sunkumų, Julija ir Veronika Janulaitytės vėliau išgarsėjo kaip vienos pirmųjų lietuvių moterų gydytojų.

Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Vilniuje iš Janulaičių šeimos įsikūrė akių gydytoja Veronika Janulaitytė-Alseikienė ir advokatas Augustinas Janulaitis. Jie pasikvietė iš Vienos dantų gydytoją seserį Juliją su vienerių metų dukra Meilyte. Vilniaus mieste Janulaičiai pateko į bajoriškos ir valstietiškos kilmės jaunų gydytojų bei menininkų Žmuidzinavičių, Jurašaičių, Nemeikšų aplinką. Tai buvo dalis to meto lietuviškos orientacijos elito, pasiryžusio dirbti savo krašto labui. Jau ūgtelėjusi, tarpukario Vilniuje, namuose, Alseikų ir kitų lietuvių šeimose, Meilė Lukšienė jautė ypatingą, beveik šventą požiūrį į visuomeninį darbą. Jis buvo suprantamas plačiausia prasme: nuo kūrybinio, mokslinio, meninio iki eilinio visuomeninės draugijos ar klubo nario veiklos. Daugelis jautėsi esą aktyvūs savos valstybės ir tautos laisvės siekio dalyviai. Vėliau Julijai ir Veronikai persikėlus į Kauną, kur jau gyveno Augustino Janulaičio šeima, jų namai liko inteligentijos elito susibūrimo vieta. Į taip vadinamas penktos valandos arbatėles pas Janulaičius atvykdavo Kauno bankininkas Jonas Vailokaitis, vedęs Augustino Janulaičio žmonos seserį Aleksandrą, Prano Mašioto duktė literatė Marija Mašiotaitė-Urbšienė su vyru – užsienio reikalų ministru Juozu Urbšiu, istorikas ir diplomatas Petras Klimas, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, profesorius Mykolas Römeris ir kiti. Janulaičių namuose besilankančių žmonių sambūrį publicistas Bronys Raila, beje, vedęs Jurgio Janulaičio dukrą Danetą, vadino Janulaičių klubu.

Meilės Lukšienės močiutė Agota Petkevičiūtė-Janulaitienė. XIX a. pabaiga.
LMAVB RS F267-2861, lap.1.

Janulaičių šeima XX a. pradžioje. Pirmoje eilėje iš kairės: Julija (1880–1978), Veronika (1883–1970). Antroje eilėje iš kairės: Kalikstas (1865–1943/4?), Ona (1863–1943), motina Agota (1843–1908), kunigas Juozas (1868–1940), kunigas Pranas (1874–1952). Stovi iš kairės: Jurgis (1876–1955), Augustinas (1878–1950), Petras (1870–1945).
LMAVB RS F391-665, lap.2.

Šiaulių Karpelio dantų technikų kursų klausytojai. Viršuje antroji iš dešinės – Julija Janulaitytė. 1899 m.
LMAVB RS F391-665, lap. 1.

 

Meilės Lukšienės dėdės Kaliksto Janulaičio, rėmusio savo besimokančius brolius bei seseris, šeima. Apie 1910 m.
LMAVB RS F267-2861, lap. 9.
Grupė lietuvių vilniečių apie 1914 m. Pirmoje eilėje iš kairės: antra – fotografė Aleksandra Jurašaitytė (vėliau Vailokaitienė, 1895–1957), trečias – akių gydytojas Juozas Nemeikša (1887–1958), penkta – Aliutė (Alena) Janulaitytė (Dirmantienė). Antroje eilėje sėdi iš kairės: Justytė Janulaitytė (Račkauskienė), dantų gydytoja Marija Putvinskaitė-Žmuidzinavičienė, Julija Janulaitytė-Biliūnienė. Trečioje eilėje sėdi iš kairės: Valerija Čiurlionytė, dailininkas Antanas Žmuidzinavičius, dailininkė Aliutė (Elena) Jurašaitytė (vėliau Janulaitienė), pedagogas Zigmas Žemaitis (vaikystėje Meilytė šioje fotografijoje jam išskuto ūsus). Ketvirtoje eilėje stovi iš kairės: pedagogė Marija Nemeikšaitė (1886–1970), Augustinas Janulaitis, jauniausias fotografo Aleksandro Jurašaičio sūnus Mikalojus. Aleksandro Jurašaičio fotografija.
LMAVB RS F391-693, lap. 1.
Advokatas ir istorikas Augustinas Janulaitis su žmona dailininke Elena Jurašaityte, Vilniaus fotografo Aleksandro Jurašaičio dukra. Apie 1916 m.
LMAVB RS F267-2860, lap. 10.
 
Julija Janulaitytė-Biliūnienė-Matjošaitienė su broliu kunigu Juozu Janulaičiu. Jis rėmė seserį, siekusią išsilavinimo. Apie 1930 m.
LMAVB RS F391-642, lap. 1.

 

Julijos brolis kunigas Pranas Janulaitis. Tapo kanauninku, pagal architekto Vladimiro Dubeneckio projektą pastatydino Betygalos bažnyčią. Pokariu buvo nuteistas už miške suteiktą paskutinį patepimą ligoniui, mirė kalėjime.
LMAVB RS F267-2861, lap. 15.