Alseikos

Julijos Janulaitytės jaunesnioji sesuo Veronika mediciną studijavo Šveicarijoje, kur į universitetą jau buvo priimamos moterys. 1908 m. Berlyne ji apsigynė medicinos mokslų doktoratą (pirmoji iš valstiečių kilusi lietuvė). Veronika buvo valinga, blaivaus proto ir plačių pažiūrų asmenybė. Vilniuje ji buvo žinoma kaip gera akių gydytoja. Veronikos vyras Danielius Alseika (1881–1936) Tartu universitete įgijo ausų–nosies–gerklės ligų gydytojo specialybę (Vilniuje persikvalifikavo į rentgenologą, mirė rentgeno spindulių paveiktas). Alseikų šeimoje svarbiausi buvo ne buities, o tautos politiniai, ypač kultūriniai reikalai. 1923–1928 m. Danielius Alseika vadovavo Vilniaus krašto lietuvių politiniam gyvenimui – ėjo Vilniaus lietuvių laikinojo komiteto pirmininko pareigas. Komitetas buvo tarsi nelegali Nepriklausomos Lietuvos atstovybė Vilniaus krašte, slapta gaudavęs lėšų lietuviškam švietimui ir kultūrai remti. Seserys Julija ir Veronika gyveno tame pačiame name. Abi dirbo lietuvių poliklinikoje. Julijos dukra Meilytė augo su Veronikos vaikais Vytuku ir Marija (Gimbutiene, vėliau tapusia pasaulinio garso Europos proistorės tyrėja). Marija šiek tiek vyresnę pusseserę Meilę Lukšienę vadino gyvenimo mokytoja. Šilti dvasiniai jausmai jas siejo visą gyvenimą.

	Veronikos Alseikienės atsiminimų apie 1903 m. Berne (Šveicarija) vykusias lietuvių ideologines diskusijas autografas. 1968 m. LMAVB RS F267-2858, lap. 1.
	Giminaičių Janulaičių ir Alseikų susitikimas Ukmergėje. Viršutinėje eilėje stovi iš kairės: Danieliaus Alseikos brolis kun. Albinas Alseika (1860–1943), broliai kunigai Juozas ir Pranas Janulaičiai, vežime sėdi gydytojai sutuoktiniai Veronika Janulaitytė-Alseikienė ir Danielius Alseika. Vežime priešais Alseikas sėdi Kaliksto Janulaičio duktė Birutė Janulaitytė (vėliau Dočkienė, 1901–1988), šalia vežimo iš kairės stovi Kaliksto Janulaičio duktė Alena Janulaitytė-Dirmantienė (1886–1916. Dešinėje su dviračiu – advokatas Augustinas Janulaitis. 1910 m. LMAVB RS F391-692, lap. 1.
	Meilės Lukšienės teta Veronika Alseikienė ir jos vyras Danielius Alseika – gydytojai, lietuvybės skleidėjai Vilniaus krašte prieš Pirmąjį pasaulinį karą. LMAVB RS F391-633, lap. 2.
	Danielius Alseika. Apie 1920 m. LMAVB RS F267-2861, lap. 22.
	Veronika Janulaitytė-Alseikienė. Apie 1920 m. LMAVB RS F165-437, lap. 55.
	Pas Veroniką Alseikienę dukters Marijos Gimbutienės viešnagės metu. Iš kairės: Bronė Bylienė, Agnetė Ambraziejūtė-Steponaitienė-Žvirgždė, Veronika Alseikienė, Julija Matjošaitienė, Marija Gimbutienė, Birutė Janulaitytė-Dočkienė, Laima Janulaitytė, inžinierius A. Gruodis. 1960 m. LMAVB RS F339-71, lap. 21.
	Marijos Alseikaitės-Gimbutienės laiškelis, parašytas ant atviruko tetai Julijai Matjošaitienei. 1974 m. balandžio 28 d. LMAVB RS F391-28, lap. 1.
	Meilė Lukšienė su pussesere Marija Gimbutiene prie Elbės ištakų Čekoslovakijoje. 1978 m. LMAVB RSS Fg. 1-3294/9.
	Pusseserės Meilė Lukšienė ir Marija Gimbutienė. 1981 m. LMAVB RS F391-628, lap. 1.
	Marija Gimbutienė Palangoje. 1993 m. birželis. Algirdo Tarvydo fotografija. LMAVB RS F339-72, lap. 23.
	Marijos Gimbutienės laidotuvių eisena. 1994 m. gegužės 3 d. Algirdo Tarvydo fotografija. LMAVB RS F339-74, lap. 11.
	Atidengiant Alseikų memorialinę lentą. Renginio vedėjas Gintaras Mikalauskas, Meilė Lukšienė, Vilniaus miesto tarybos pirmininko pavaduotojas Rimvydas Čaplinskas. 1995 m. vasario 1 d. LMAVB RSS Fg. 1-3340/5.
	Meilė Lukšienė, Marijos Gimbutienės dukros Rasa ir Živilė Gimbutaitės bei jos brolis Vytautas Alseika Vilniuje. Apie 1995 m. Algirdo Tarvydo fotografija. LMAVB RS F339-74, lap. 24.
	Kornelijos Jankauskaitės sudarytoje šaltinių publikacijoje Daktarės Veronikos Alseikienės prisiminimai ir laiškai (2010) pateikta nemažai informacijos apie Janulaičių, Alseikų, Matjošaičių, Lukšų šeimas.