|
|
Vytauto Didžiojo universitete ir dirbant gimnazijos mokytoja Mokyklų mokslinio tyrimo institute (nuo 1973 m. – Pedagogikos mokslinio tyrimo institutas) Švietimo istorijos tyrimų baruose |
Švietimo istorijos tyrimų baruoseMeilė Lukšienė Lietuvos švietimo istorijos tyrinėjimams atsidėjo iš pagrindų. Ji manė, kad būtina remtis į savojo švietimo istorines šaknis, tautos kultūros pagrindus ir pedagogikos tradicijas. Šia linkme dirbti skatino bendradarbius ir jaunimą. Rūpestingai puoselėti ryšiai su Latvijos ir Estijos pedagogikos istorikais. Bendrose konferencijose ryškėjo tam tikra atvirai neišsakoma imperiniams sovietinės valstybės tikslams priešiška nuostata. Švietimo ministras Antanas Rimkus uždraudė rengti tokias konferencijas. Meilė Lukšienė pasinėrė į archyvus, kuriuos jau buvo tyrinėję lenkai. Tačiau į lituanistinę medžiagą jie nekreipė pakankamo dėmesio. Lietuvos švietimo praeities vaizdas buvo iškreiptas, nepilnas. Meilės Lukšienės dėka lietuviškos šaknys surastos ten, kur nė nemanyta jų esant. Ji lietuvių literatūrą – nuo Donelaičio iki Valančiaus – susiejo su mokyklos ir pedagoginės minties raida. Dirbdama Mokyklų mokslinio tyrimo institute (nuo 1973 m. – Pedagogikos mokslinio tyrimo institutas), Meilė Lukšienė tapo viena žymiausių XVIII a. antrosios pusės – XIX a. pirmosios pusės Lietuvos švietimo istorijos tyrinėtojų. Jos darbus vainikavo dvi monografijos: Lietuvos švietimo istorijos bruožai XIX a. pirmojoje pusėje (1970) ir Demokratinė ugdymo mintis Lietuvoje, XVIII a. antroji – XIX a. pirmoji pusė (1985). Tyrimuose ji teigė, kad Lietuvos kultūros raida, žmogaus ir tautos laisvėjimas yra glaudžiai susijęs su demokratijos sklaida krašte. Būta ir literatūros tyrinėjimų rengiant spaudai Jono Biliūno Raštų tritomį (1981–1982), Liudviko Jucevičiaus darbą Mokyti žemaičiai (1975). Su bendradarbiais Meilė Lukšienė parašė sintezę Lietuvos mokyklos ir pedagoginės minties istorijos bruožai (1983). Už mokslinę ir visuomeninę veiklą 1989 m. jai buvo suteiktas nusipelniusios mokslo veikėjos vardas. Meilė Lukšienė pirmoji Lietuvoje moksliškai pagrindė demokratinio ugdymo metodologiją istorijos ir dabarties raidos aspektu. Jos moksliniai darbai pasižymi integraliu humanitarinių ir socialinių mokslų principu, tebedarančių didžiulę įtaką edukologijos mokslo plėtrai, rašoma pristatant Meilę Lukšienę UNESCO apdovanojimui. |