Apie parodą

Ištakos:

Vaikystės ir gimnazijos metai

Vytauto Didžiojo universitete ir dirbant gimnazijos mokytoja

Bičiulių aplinka

Vilniaus universitete

Mokyklų mokslinio tyrimo institute (nuo 1973 m. – Pedagogikos mokslinio tyrimo institutas)

Švietimo istorijos tyrimų baruose

Sąjūdyje

Mokykla su Meile

Švietimo reformos dokumentų rengimas

Pripažinimas

Šeima

Šaltiniai ir literatūra

Mokykla su Meile

Kaip minėta, Bendrojo lavinimo vidurinės mokyklos koncepcija, kurios viena iš autorių buvo Meilė Lukšienė, švietimo ir partijos vadovybės atstovams buvo pristatyta 1988 m. lapkričio 17 d. Koncepcijai pritarta. Meilė Lukšienė apie ją parašė į sąjunginį švietimo laikraštį. Netrukus koncepcija atsidūrė dėmesio centre, kai gruodžio mėnesį vyko Sovietų Sąjungos švietimo darbuotojų suvažiavimas. Po suvažiavimo vykstant diskusijoms dėl rezoliucijų, Meilė Lukšienė parašė straipsnį Į tikslą nesidairant, kuriame įvertino suvažiavimo rezultatus ir paskelbė apie savarankiškos švietimo sistemos kūrimą. 1989 m. birželio 3–4 d. įvyko Lietuvos mokytojų sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas. Prieš jam prasidedant, atskira knygute buvo išleista Bendrojo lavinimo vidurinės mokyklos koncepcija, Violetai Jonynienei pasiūlius sutrumpintai pavadinta Tautinės mokyklos koncepcija. Nuo to laiko koncepcija taip ir buvo vadinama. Kalbėdama apie tautinės mokyklos kūrimą, Meilė Lukšienė numatė tokią mokyklos vystymosi kryptį: mokymo kursus jungti, ieškoti esminių sąsajų atskirų dalykų viduje, teikti siauresnį žinių kiekio minimumą, bet ugdyti mąstymą, probleminį dalyko suvokimą. Visas mokyklos darbas turėtų vykti koncentrais, atsižvelgiant į vaiko amžiaus psichines ir fizines savybes. Pirmame koncentre (I–IV klasės) dėmesys sutelkiamas į artimiausią, gimtąją aplinką. Antras koncentras (V–X klasės) paremtas analitiniu mokymu, mokymo dalykus jungiant į blokus. Trečiame koncentre (XI–XII klasės) daugiausia dėmesio skiriama probleminiam dėstymo būdui, mokymas diferencijuojamas pagal mokinio polinkius. Be to, švietimo reformos tikslą ji suprato ne kaip mokyklos struktūros pertvarkymą, bet kaip visuomenės ugdymą, jos mąstymo keitimą. Ji manė, kad nuo mokyklos krypties ir pasiekimų didžia dalimi priklauso politika, ekonomika, kitos visuomenės ir valstybės gyvavimo sritys. Jos idealas buvo laisva, laisvą ir atsakingą žmogų ugdanti mokykla. Kuo mažiau reglamentavimo iš centro, kuo daugiau pasitikėjimo mokytoju, kuris yra pagrindinė ugdymo proceso dalis. Tam reikalingas atsakingas ir kvalifikuotas mokytojas, į kurio rankas atiduodama Lietuvos ateitis. Meilei Lukšienei buvo svetima vis labiau įsigalinti elitarizmo ir konkurencijos dvasia. Jos siekis buvo sudaryti kiekvienam vaikui vienodas starto galimybes, kurių nelemtų tėvų socialinė ar ekonominė padėtis. Skatindama individualizuoti ir diferencijuoti mokymą ji manė, kad tai galima suderinti su visiems bendra mokykla, papildant ją įvairiomis užmokyklinio ugdymo formomis. Meilė Lukšienė suprato, kad mokyklos pertvarkos sėkmė daugiausiai priklauso nuo mokytojo. Vanda Zaborskaitė apgailestavo, kad Meilei Lukšienei ne visai pavyko išjudinti inertišką švietimo sistemos masę, suteikti jai daugiau intelektualinio ir dorovinio potencialo.

Meilės Lukšienės kalbos dėl nacionalinės mokyklos modelio Pedagogikos mokslinio tyrimo instituto atvirame partiniame susirinkime diktofono įrašo šifruotė. 1988 m. spalio 26 d.
LMAVB RS F391-386, lap. 1.
Meilės Lukšienės, dalyvavusios Sąjunginiame švietimo darbuotojų suvažiavime, užrašai. 1988 m. gruodžio 20 d.
LMAVB RS F391-307, 1 sąs., lap. 3.
Vienos iš Lietuvos švietimo sistemos reformos pagalbininkių – Australijos lietuvių mokytojos Izoldos Poželaitės-Davis – laiškas Meilei Lukšienei. 1989 m. spalio 25 d.
LMAVB RS F391-407, lap. 1.
Meilės Lukšienės kalbos, perskaitytos Lietuvos mokytojų sąjūdžio steigiamajame suvažiavime, juodraštis. 1989 m. birželio 3 d.
LMAVB RS F391-154, lap. 1.
Švietimo ministerijos ir Pedagogikos mokslinio tyrimo instituto parengtame leidinyje Tautinė mokykla. I. Mokyklų tipų koncepcijų projektai buvo atspausdinta Lietuvos vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos koncepcija, parengta Meilės Lukšienės ir kitų bendraautorių (1989). Iš Violetos Jonynienės asmeninio archyvo.
Prieš prasidedant Lietuvos mokytojų sąjūdžio steigiamajam suvažiavimui Lietuvos vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos koncepcija buvo atspausdinta kaip švietimo reformos dokumentas Tautinė mokykla, parengtas Meilės Lukšienės ir kitų bendraautorių (1989). Nuo tada ši koncepcija pradėta vadinti Tautinės mokyklos koncepcija.
Vienas iš daugelio esminių mokyklos reformavimo leidinių Tautinė mokykla. II. Ugdymo turinio koncepcijų projektai (1990), kurio iniciatorė ir redakcinės kolegijos narė buvo ir Meilė Lukšienė.
LMAVB RS F391-425.
Meilė Lukšienė konferencijoje The Baltic family skaitė pranešimą Mokykla – demokratijos linkme, kuriame akcentavo demokratinį jaunimo ugdymą. Konferencijos dalyvės kortelė. 1990 m. spalio 16–20 d.
LMAVB RS F391-2, lap. 14.
Pradinės mokyklos programos (1991) su Meilės Lukšienės nubrėžtomis estetinio ugdymo gairėmis. Tokių programų buvo parengti keli skirtingi variantai (1990 – programų projektai, 1991 – eksperimentinės programos, 1992 – patvirtintos ŠMM).
LMAVB RS F391-528.
Švietimo reformos pradžia. Daktarės Meilės Lukšienės diskusijos su mokytojais švietimo savaitraščio Dialogas redakcijoje. Iš kairės: Meilė Lukšienė, mokytoja lituanistė Violeta Tapinienė, Kauno Rasos mokyklos direktorius Povilas Andrulis, žurnalistė Ramutė Bruzgelevičienė, poetas Vaidotas Daunys. 1992 m. Iš asmeninio Elenos Tervidytės archyvo.
Leidinys Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos. Bendrosios programos. Projektai (1994) buvo ne tik Meilės Lukšienės inicijuotas, rengtas, bet ir sudarytas bei redaguotas. Jis pateiktas švietimo darbuotojų svarstymui. Iš asmeninio Violetos Jonynienės archyvo.
Meilė Lukšienė. 1995 m.
LMAVB RSS Fg.1-3341/12.
Šioje fotografijoje prie jau nepriklausomos Lietuvos tuometinės Švietimo ministerijos veikusi Pradinio ugdymo ekspertų komisija. Jos darbe aktyviai dalyvavo ir Meilė Lukšienė. Violetos Jonynienės tvirtinimu, nors formaliai ji niekada nebuvo Komisijos nare, tačiau visą laiką itin daug dėmesio skyrė pradiniam ugdymui. Meilės Lukšienės įsitikinimu, būtent nuo pradinio (net ikimokyklinio, priešmokyklinio) ugdymo turi būti dedami tvirti nepriklausomos Lietuvos švietimo pagrindai. Pradinio ugdymo grandis – viena iš pačių svarbiausių švietime, nes čia formuojama žmogaus asmenybė. Iš kairės: Elena Marcelionienė, Vida Plentaitė, Meilė Lukšienė, Violeta Jonynienė, Apolonija Poškienė, Danutė Kiseliova, Zita Indriūnienė, Rita Mačiulienė, Magdalena Karčiauskienė, Alma Piliuvienė, Vanda Kučinskienė, Virginijus Molis. 1996 m. birželio 19 d.
Iš Violetos Jonynienės asmeninio archyvo.
Naujai parengtos Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos. I–X klasės (1997) buvo ne direktyvinio, bet projektinio pobūdžio. Mokytojams siūlyta jas laisvai, savarankiškai interpretuoti. Meilė Lukšienė buvo viena iš redakcinės komisijos narių bei pratarmės bendraautorė.
Iš Violetos Jonynienės asmeninio archyvo.
Meilė Lukšienė su mokytoja Laima Abraityte pakeliui į Skuodą. 1998 m. ruduo. Elenos Tervidytės fotografija.
LMAVB RS F391-679, lap. 2.
Lietuvos gimnazijų asociacijos sveikinimas Meilės Lukšienės apdovanojimo J. A. Komenijaus medaliu proga. 2004 m. rugsėjis.
Kalendorius Mokykla su Meile, išleistas UNESCO minimos sukakties Meilės Lukšienės 100-ųjų gimimo metinių proga. 2013 m.