Sąjūdyje

Istorikai pastebėjo, jog viena svarbiausių Sąjūdžio prielaidų buvo sovietmečiu neformaliai veikę intelektualų bei menininkų sambūriai. Itin akcentuojama, jog tokiu būreliu buvo ir VU Lietuvių literatūros katedros bendraminčių ratelis, veikęs ir po to, kai iš katedros buvo pašalintos dėstytojos Meilė Lukšienė, Irena Kostkevičiūtė, Vanda Zaborskaitė ir Aurelija Rabačiauskaitė. Jos buvo profesoriaus Vinco Mykolaičio-Putino auklėtinės, jo atminimo puoselėtojos, į savo akcijas įtraukdavusios ir daugiau kultūrininkų. Laisvos Lietuvos inteligentijos aplinkoje brendusios Meilės Lukšienės šeima išlaikė plačias sąsajas su tarpukario inteligentijos žiedu – Janulaičiais, Matjošaičiais, Čiurlioniais, Zubovais, Žmuidzinavičiais, Gučais, Dvarionais, Urbšiais, Beatriče Grincevičiūte, Aldona Liobyte ir kitais. Bendražygių liudijimu tokioje demokratinėje terpėje išugdyta Meilė Lukšienė buvo linkusi dalyvauti politiniuose procesuose. Prasidėjus persitvarkymui Sovietų Sąjungoje, Meilė Lukšienė dalyvaudavo filosofų diskusijų klube. 1987 m. balandžio mėnesį klube ji skaitė pranešimą apie asmenybės ir nacionalinės kultūros santykį, o rugsėjo mėnesį – apie nacionalinį išlikimą ir tautų draugystę. Dėsninga, jog 1988 m. birželio 3 d. Meilė Lukšienė buvo išrinkta Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nare. Ji jau buvo žinoma kaip Lietuvos švietimo reformos koncepcijos kūrėja. Meilė Lukšienė pasirinko Sąjūdžio švietimo komisiją. Garbingo amžiaus sulaukusi, 1988 m. spalio 22–23 d. Sąjūdžio steigiamajame suvažiavime Meilė Lukšienė pirmininkavo pirmajam posėdžiui kartu su Justinu Marcinkevičiumi. Ji perskaitė pranešimą apie švietimo reformos gaires. Konstruktyviu kritiškumu Meilė Lukšienė tuomet sutrikdė renginio euforiją, pabrėždama nuoseklių visuotinių reformų ir viso gyvenimo modernizavimo būtinybę. Pasak Vandos Zaborskaitės, Meilės Lukšienės buvimas pirmose nepriklausomos valstybės kūrėjų gretose, dalyvavimas Sąjūdžio iniciatyvinės grupės veikloje buvo savaime suprantama jos ankstyvesnio gyvenimo tąsa. Donatas Sauka pavadino ją herojiška asmenybe. Ji visados buvo pakilusi virš kasdienybės smulkmenų, jai rūpėjo tautos būtis ir perspektyvos. Ji sugebėjo mąstyti laisvės ir nepriklausomybės kategorijomis, negailėdama savo pačios gyvenimo.

	Lietuvos Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo I posėdžio pirmininkaujantieji Justinas Marcinkevičius ir Meilė Lukšienė. 1988 m. spalio 22 d. LMAVB RS F391-5, lap. 3.
	Kvietimas Meilei Lukšienei į Sąjūdžio steigiamąjį suvažiavimą 1988 m. spalio 22–23 d. LMAVB RS F391-2, lap. 10.
	Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo Seimo nario pažymėjimas, išrašytas Meilės Lukšienės vardu. 1988 m. LMAVB RS F391-2, lap. 11.
	Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio V Seimo sesijos darbotvarkė. LPS Seimo komisijų sudėties projektas. Į Švietimo komisiją įtraukta Meilė Lukšienė. 1989 m. birželio 18 d. LMAVB RS F391-166, lap. 3.
	Leidinyje Lietuvos persitvarkymo sąjūdis. Steigiamasis suvažiavimas išspausdinta Meilės Lukšienės kalba (1990).
	Sąjūdžio konferencijos Lietuvos kelias kvietimas. 1990 m. LMAVB RS F391-166, lap. 1.
	Meilė Lukšienė ir Vytautas Kubilius. Apie 1990 m. Iš asmeninio Antano Ališausko archyvo.
	Meilė Lukšienė, Bronius Genzelis, Donatas Sauka, Viktorija Daujotytė ir kiti. Apie 1995 m. LMAVB RSS Fg. 1-3341/13.
	Meilė Lukšienė kalba Sąjūdžio dešimtmečio minėjime. 1998 m. LMAVB RS F391-630, lap. 14.
	Su buvusiu švietimo ministru Henriku Zabuliu Sąjūdžio dešimtmečio minėjime. Kairėje Povilas Gylys. 1998 m. LMAVB RS F391-694, lap. 1.
	Lietuvos nepriklausomybės medalis, kuriuo Meilė Lukšienė kaip Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Seimo narė buvo apdovanota 2000 m. Iš Meilės Lukšienės šeimos archyvo.
	Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus sveikinimas Lietuvos Sąjūdžio dalyvei Meilei Lukšienei minint Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 10-ąsias metines. 2000 m. kovo 12 d. Iš Meilės Lukšienės šeimos archyvo.
	Kolektyvinėje monografijoje Sąjūdžio ištakų beieškant: nepaklusniųjų tinklaveikos galia (2011) pastebėta, jog viena svarbiausių Sąjūdžio prielaidų buvo sovietmečiu neformaliai veikę intelektualų bei menininkų sambūriai. Itin akcentuojamas VU Lietuvių literatūros katedros bendraminčių ratelis, taip pat Meilės Lukšienės šeimai artimas tarpukario inteligentijos būrelis.