|
|
Vytauto Didžiojo universitete ir dirbant gimnazijos mokytoja Mokyklų mokslinio tyrimo institute (nuo 1973 m. – Pedagogikos mokslinio tyrimo institutas) Švietimo istorijos tyrimų baruose |
SąjūdyjeIstorikai pastebėjo, jog viena svarbiausių Sąjūdžio prielaidų buvo sovietmečiu neformaliai veikę intelektualų bei menininkų sambūriai. Itin akcentuojama, jog tokiu būreliu buvo ir VU Lietuvių literatūros katedros bendraminčių ratelis, veikęs ir po to, kai iš katedros buvo pašalintos dėstytojos Meilė Lukšienė, Irena Kostkevičiūtė, Vanda Zaborskaitė ir Aurelija Rabačiauskaitė. Jos buvo profesoriaus Vinco Mykolaičio-Putino auklėtinės, jo atminimo puoselėtojos, į savo akcijas įtraukdavusios ir daugiau kultūrininkų. Laisvos Lietuvos inteligentijos aplinkoje brendusios Meilės Lukšienės šeima išlaikė plačias sąsajas su tarpukario inteligentijos žiedu – Janulaičiais, Matjošaičiais, Čiurlioniais, Zubovais, Žmuidzinavičiais, Gučais, Dvarionais, Urbšiais, Beatriče Grincevičiūte, Aldona Liobyte ir kitais. Bendražygių liudijimu tokioje demokratinėje terpėje išugdyta Meilė Lukšienė buvo linkusi dalyvauti politiniuose procesuose. Prasidėjus persitvarkymui Sovietų Sąjungoje, Meilė Lukšienė dalyvaudavo filosofų diskusijų klube. 1987 m. balandžio mėnesį klube ji skaitė pranešimą apie asmenybės ir nacionalinės kultūros santykį, o rugsėjo mėnesį – apie nacionalinį išlikimą ir tautų draugystę. Dėsninga, jog 1988 m. birželio 3 d. Meilė Lukšienė buvo išrinkta Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nare. Ji jau buvo žinoma kaip Lietuvos švietimo reformos koncepcijos kūrėja. Meilė Lukšienė pasirinko Sąjūdžio švietimo komisiją. Garbingo amžiaus sulaukusi, 1988 m. spalio 22–23 d. Sąjūdžio steigiamajame suvažiavime Meilė Lukšienė pirmininkavo pirmajam posėdžiui kartu su Justinu Marcinkevičiumi. Ji perskaitė pranešimą apie švietimo reformos gaires. Konstruktyviu kritiškumu Meilė Lukšienė tuomet sutrikdė renginio euforiją, pabrėždama nuoseklių visuotinių reformų ir viso gyvenimo modernizavimo būtinybę. Pasak Vandos Zaborskaitės, Meilės Lukšienės buvimas pirmose nepriklausomos valstybės kūrėjų gretose, dalyvavimas Sąjūdžio iniciatyvinės grupės veikloje buvo savaime suprantama jos ankstyvesnio gyvenimo tąsa. Donatas Sauka pavadino ją herojiška asmenybe. Ji visados buvo pakilusi virš kasdienybės smulkmenų, jai rūpėjo tautos būtis ir perspektyvos. Ji sugebėjo mąstyti laisvės ir nepriklausomybės kategorijomis, negailėdama savo pačios gyvenimo. |