Bičiulių aplinka

Meilę Lukšienę nuo vaikystės supo jos tėvų bičiulių Čiurlionių, Žmuidzinavičių, Zubovų aplinka. Su Danute Čiurlionyte jos buvo pažįstamos nuo Voronežo laikų, kai jų mamos Julija Biliūnienė ir Sofija Čiurlionienė gyveno evakuacijoje. Vaikystės draugė buvo ir bendraamžė, vėliau pedagoge tapusi Giedrė Žmuidzinavičiūtė-Gučienė. Su ja iškylauta, lankyti koncertai, jaunystėje kartu mokytasi šokti, plaukiota baidarėmis. Meilė Lukšienė su nostalgija prisimindavo tarpukario metų Palangą, kurioje atostogaudavo visada žmonių apsuptas moralinis autoritetas Jonas Jablonskis, iškili, maloniai besišypsanti Sofija Čiurlionienė, elegantiškas, žvitrus Antanas Žmuidzinavičius. Dažni svečiai būdavo Vydūnas ir Jonas Šliūpas. Nepaisant skaudžių išgyvenimų, išliko stiprūs emociniai ryšiai su buvusiomis Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedros kolegėmis Vanda Zaborskaite, Irena Kostkevičiūte, Aurelija Rabačiauskaite ir Stase Litvinaite. Katedros kolegės, dar prisijungus Jurgiui Lebedžiui, Donatui Saukai bei kai kuriems buvusiems studentams, tapo savotiška bendrija, veikusia Irenos Kostkevičiūtės bute prie Lukiškių aikštės. Tai buvo kultūrinė ir meninė priebėga, išeivių ir kitokios literatūros skaitykla. Be to, Meilės ir Kazio Lukšų šeima puoselėjo bičiulystės ryšius su Aldona Liobyte, Antanu Krutuliu, Broniumi Untuliu, Karužų, Broniaus ir Aliutės Juškų šeimomis.

	Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės raštų 5-ajame tome (2011) publikuota keliolika rašytojos 1915–1943 m. laiškų, kuriuose minimos kai kurios Julijos Biliūnienės-Matjošaitienės ir jos dukros Meilytės Matjošaitytės-Lukšienės gyvenimo akimirkos.
	Rašytoja Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, švenčianti 70-metį, su viena artimiausių viešnių – Julija Matjošaitiene (dešinėje). Jų pažintis prasidėjo Šiauliuose, kur gyveno Sofijos tėvai Kymantai. Janulaičiai, atvykę iš tėviškės į miestą, apsistodavo pas Kymantus. 1956 m. kovas. LMAVB RS F391-634, lap. 8.
	Dailininko Antano Žmuidzinavičiaus 80-metis. Iš kairės sėdi: Julija Matjošaitienė, Sofija Čiurlionienė, Marė Žmuidzinavičienė, Antanas Žmuidzinavičius, Juzė Šlakevičiūtė, Marija Urbšienė (matyti kakta), stovi Žmuidzinavičių anūkė Birutė Gučaitė. 1956 m. spalio 31 d. LMAVB RS F391-656, lap. 2.
	Skulptoriaus Petro Rimšos 75-metis. Iš kairės sėdi: Marė Žmuidzinavičienė, Damjonaitienė (?), Julija Matjošaitienė, Petras Rimša, gydytoja Stasė Zaskevičienė, Valerija Čiurlionytė-Karužienė, Sofija Čiurlionienė, Antanas Žmuidzinavičius. 1956 m. lapkričio 23 d. LMAVB RS F391-636, lap. 1.
	Meilės Lukšienės draugė Danutė Čiurlionytė-Zubovienė ir jos vyras Vladimiras (Vladys) Zubovas. Apie 1965 m. LMAVB RS F391-673, lap. 2.
	Antano Žmuidzinavičiaus memorialiniame muziejuje Kaune. Iš dešinės: Julija Matjošaitienė, Antanas Žmuidzinavičius. Apie 1965 m. LMAVB RS F391-649, lap. 37.
	Meilė su Danute Čiurlionyte-Zuboviene. Apie 1985 m. LMAVB RS F391-658, lap. 4.
	Meilė Lukšienė su buvusia universiteto kolege Vanda Zaborskaite. Apie 1985 m. LMAVB RS F391-634, lap. 10.
	Danutės Čiurlionytės-Zubovienės prisiminimų knygoje Patekėjo saulė (1996) šiltai aprašytas bendravimas su Voroneže kaimynystėje gyvenusiomis Julija Biliūniene ir jos dukra Meilyte.
	Meilės draugė, Antano Žmuidzinavičiaus dukra, pedagogė Giedrė Gučienė. Jos vyras, garsus psichologijos profesorius Alfonsas Gučas, priėmė Meilę Lukšienę dirbti į Mokyklų mokslinio tyrimo institutą. Apie 2003 m. LMAVB RS F391-658, lap. 7.
	Paskutinė Meilės Lukšienės parengta knyga Laiko prasmės (2004). Tai – jos ir motinos Julijos Biliūnienės-Matjošaitienės atsiminimų, dokumentų, laiškų publikacijos ir esė apie lietuvių inteligentiją.