Titulinis

Biografija

Nuotraukose

Filmuota medžiaga

Veikla

Prisiminimai apie A. Jucį

Laiškai

Žalias teorijos medis

Atminimas

Šaltiniai

Apie parodą

 

 

Ryšiai su gimtuoju kraštu

Prof. A. Jucys domėjosi gimtojo krašto istorija ir etnografija, rinko medžiagą, vienas ir kartu su bendramoksliu ir draugu Kretingos kraštotyros muziejaus direktoriumi Juozui Mickevičiumi paskelbė apie dešimt kraštotyrinių straipsnių.

1971 m. buvo įkurta Plungiškių kraštiečių draugija. Tuometė valdžia panašių draugijų nemėgo, bet akademiko vadovaujamai draugijai buvo leista veikti. A. Jucys stengėsi kuo galėdamas padėti Plungei, kelis kartus per metus apsilankydavo joje, užsukdavo su siūlymais pas rajono vadovus, į „Kibirkšties“ redakciją, skaitydavo paskaitas visuomenei ir mokiniams.

Pagerbiamas išrinktasis Plungiškių draugijos prezidentas (1971 m.)
K. Surplio nuotrauka

Plungiškių draugijos nariai poeto V. Mačernio gimtinėje (1971 m.). Iš kairės pirmas – A. Jucys, trečia – E. Adomavičienė.
K. Surplio nuotrauka

Prof. A. Jucys pasakoja apie Žemaičių Kalvarijos praeitį (apie 1972 m.). Prie medžio stovi rašytojas K. Saja.
K. Surplio nuotrauka

...profesoriui pavyko į gimtąjį kraštą atkviesti etnografę P. Dundulienę su VVU Istorijos fakulteto studentais. Ekspedicijos pradžioje, liepos 4 d., Jucys jos dalyviams perskaitė pranešimą apie Salantus ir jų apylinkes. Vėliau studentai ėjo per kaimus, rinkdami tautosaką, domėdamiesi senaisiais papročiais, tradicijomis, amatais (aišku, teko užrašinėti ir atsiminimus apie kolūkių kūrimąsi bei revoliucinius įvykius). Ekspedicijoje dalyvavę Dailės instituto studentai piešė užsilikusius senovinius žemės ūkio padargus, kraičio skrynias, lovatiesių bei rankšluosčių raštus ir gaudavo vertingų eksponatų muziejams. P. Dundulienė džiaugėsi, kad Salantų žmonės išsaugojo daug vertingų senienų, kad čia gyvos liaudies tradicijos. ŽTM, p. 158.

Etnografinės ekspedicijos dalyviai Salantuose (1973 m.). Iš kairės ketvirtas – J. Mickevičius, aštuntas – prof. A. Jucys, dešimta – prof. P. Dundulienė, vienuolikta – S. Jucienė, paskutinė eilėje – I. Dundulytė.

P. Dundulienė ir A. Jucys prie jo tėvo kapo Gargždelės kapinėse Salantuose (1973 m.).

Šarnelėje prie Barakauskių sodybos, kurioje dažnai lankydavosi A. Jucys. Iš kairės: Kretingos kraštotyros muziejaus direktorius J. Mickevičius, jo sesuo O. Mickevičiūtė-Barakauskienė ir V. Barakauskis.
 

Kartą Adolfas pasakė Juozapui: „Aprašykim tą jūsų sodybą. Aš aprašysiu jos grožį ir romantiką, o tu istoriją ir archeologiją; bus puikiausias veikalas“. Adolfas ir vėliau, kai Juozapas gyveno Šarnelėje, būdavo atvažiuos pas jį, atostogaus, taisys korektūras, dirbs. Jei būdavo pavasaris, vasara, ruduo, visada prausis kanale. Sakydavo: „Kai išeisiu į pensiją, tai parvažiuosiu ir gyvensiu“. Jie su Juozapu buvo dideli draugai.

Ona Mickevičiūtė-Barakauskienė, iš: Mickevičius, Juozas. Tėvų ir protėvių žemė. 2 knyga. 2009.
http://aleph.library.lt/F?func=direct&local_base=mab01&doc_number=000224254