Titulinis

Biografija

Nuotraukose

Filmuota medžiaga

Veikla

Prisiminimai apie A. Jucį

Laiškai

Žalias teorijos medis

Atminimas

Šaltiniai

Apie parodą

 

 

Studijos, diplominio rašymas

1927 m. rugpjūčio 30 d. Adolfas Jucys savo gimtuosiuose Klausgalvų Medsėdžiuose rūpestingai išvedžiojo prašymą: „Jo Didenybei Lietuvos universiteto Rektoriui. Prašau Tamstą priimti mane studentu į Universitetą, Gamtos-matematikos fakultetan (dekanas Z. Žemaitis prirašė: „Matem.-fiz. sk.“)
Stojamųjų egzaminų tais laikais nebūdavo, į universitetą priimdavo pagal brandos atestato pažymius, o į gamtos mokslus konkursų beveik nebūdavo. Tad rugsėjo 12 dieną, A. Jucio gimtadienį, fakulteto dekanas ant pareiškimo užrašė rezoliuciją: „Priimamas studentu.“ Taip dvidešimt trejų metų jaunuolis pradėjo savo kelią į fiziką.
ŽTM, p. 29.

Profesorius Vincas Čepinskis.

Tegu bus leista prisipažinti, kad ir šių eilučių autoriaus veiklos rezultatais reiškiasi anie, tiesiogiai neapčiuopiami jo mokytojo, brangaus atminimo profesoriaus V. Čepinskio veiklos pėdsakai...

V. Čepinskis rašė įdomiai, tačiau paskaitas skaitė dar įdomiau. Jo paskaitos buvo gyvos, turiningos ir uždegančios. AAJ, p. 71, 72.

Prof. V. Čepinskis (sėdi viduryje) su asistentu ir studentais; stovi iš dešinės: A. Jucys, V. Kaveckis ir ketvirtas A. Šimkus.

Studentų žemaičių S. Daukanto draugijos valdyba. Iš kairės sėdi: V. Kojelytė, A. Jucys ir S. Nezabitauskaitė, stovi: A. Šimkus ir E. Petkevičius.

Visą dėmesį, laiką Adolfas skyrė studijoms. į kiną eidavo retai, tik retkarčiais į teatrą, dažniau - į operą. Nepriklausė studentų korporacijoms. Buvo aktyvus studentų žemaičių Simono Daukanto draugijos, kuri populiarino senųjų žemaičių buitį, tradicijas, žemaičių kalbą ir tarmę, narys. AAJ, p. 154-155.

Daukanto draugijos sueigos vykdavo 1–2 kartus per mėnesį, jose kalbėta tik žemaitiškai. Pranešimus apie Žemaitijos istoriją, tradicijas, kalbą, liaudies meną dažniausiai skaitydavo kviesti dėstytojai – istorikas Z. Ivinskis, kalbininkas A. Salys, muziejininkai P. Galaunė, A. Nezabitauskis ir kiti. Draugijos globėjas ir dažnas pranešėjas buvo I. Končius, jo namuose neretai ir rinkdavosi daukantiečiai. Po pranešimų dainuodavo žemaitiškas dainas, šokdavo, vaišindavosi arbata ir naminiu vynu (stipresnieji gėrimai tais laikais tarp studentų nebuvo populiarūs). Nenorėdamas išsiskirti iš kitų, ir A. Jucys šokių mokykloje išmoko šokti tris šokius: polką, fokstrotą ir valsą. Draugijos narė buvo ir studentė teisininkė Sofija Nezabitauskaitė, kuri vėliau tapo A. Jucio žmona. ŽTM, p. 34-35.

Adolfas Jucys 1930 m. VDU studentas.

Adolfas Jucys ir Antanas Šimkus (1930 m.).

O kartais juodu su Šimkumi, apsiavę klumpėmis, išeidavo pasivaikščioti Vydūno alėja, narsiai atlaikydami nustebusių poniučių žvilgsnius. ŽTM, p. 35.

A. Jucys laboratorijoje atlieka diplominį darbą „Triodinė lemputė“ (1931 m.).

1931 m. spalio 20 d. Matematikos-gamtos fakulteto taryba pripažino Jucį baigusiu aukštąjį mokslą. Jis buvo tik dvidešimt antrasis fakulteto absolventas fizikas. O iš viso jų kurso po ketverių metų studijų diplomus gavo tik du fizikai (A. Jucys ir V. Kaveckis) ir du matematikai. Iškilmingo diplomų įteikimo nebuvo. Ant pergamento išspausdintą ir į ritinėlį susuktą diplomą išdavė rektorato raštinėje, pasirašius apie jo gavimą. ŽTM, p. 40.