Titulinis
Biografija
Nuotraukose
Filmuota medžiaga
Veikla
Prisiminimai apie A. Jucį
Laiškai
Žalias teorijos medis
Atminimas
Šaltiniai
Apie parodą
|
Studijos, diplominio rašymas
1927 m. rugpjūčio 30 d. Adolfas Jucys savo gimtuosiuose Klausgalvų
Medsėdžiuose rūpestingai išvedžiojo prašymą: „Jo Didenybei Lietuvos
universiteto Rektoriui. Prašau Tamstą priimti mane studentu į
Universitetą, Gamtos-matematikos fakultetan (dekanas Z. Žemaitis
prirašė: „Matem.-fiz. sk.“)
Stojamųjų egzaminų tais laikais nebūdavo, į universitetą priimdavo pagal
brandos atestato pažymius, o į gamtos mokslus konkursų beveik
nebūdavo. Tad rugsėjo 12 dieną, A. Jucio gimtadienį, fakulteto dekanas
ant pareiškimo užrašė rezoliuciją: „Priimamas studentu.“ Taip dvidešimt
trejų metų jaunuolis pradėjo savo kelią į fiziką. ŽTM, p. 29.
|
Profesorius Vincas Čepinskis.
Tegu bus leista
prisipažinti, kad ir šių eilučių autoriaus veiklos rezultatais
reiškiasi anie, tiesiogiai neapčiuopiami jo mokytojo, brangaus
atminimo profesoriaus V. Čepinskio veiklos pėdsakai...
V. Čepinskis rašė įdomiai, tačiau paskaitas skaitė dar
įdomiau. Jo paskaitos buvo gyvos, turiningos ir uždegančios.
AAJ, p. 71, 72. |
|
Prof. V. Čepinskis (sėdi viduryje) su asistentu ir studentais; stovi iš dešinės: A. Jucys, V. Kaveckis ir ketvirtas A. Šimkus. |
|
Studentų žemaičių S. Daukanto draugijos valdyba. Iš kairės
sėdi: V. Kojelytė, A. Jucys ir S. Nezabitauskaitė, stovi: A. Šimkus
ir E. Petkevičius. |
Visą dėmesį, laiką Adolfas skyrė studijoms. į kiną eidavo
retai, tik retkarčiais į teatrą, dažniau - į operą. Nepriklausė
studentų korporacijoms. Buvo aktyvus studentų žemaičių Simono
Daukanto draugijos, kuri populiarino senųjų žemaičių buitį,
tradicijas, žemaičių kalbą ir tarmę, narys.
AAJ, p. 154-155.
Daukanto draugijos sueigos vykdavo 1–2 kartus per mėnesį,
jose kalbėta tik žemaitiškai. Pranešimus apie Žemaitijos
istoriją, tradicijas, kalbą, liaudies meną dažniausiai
skaitydavo kviesti dėstytojai – istorikas Z. Ivinskis,
kalbininkas A. Salys, muziejininkai P. Galaunė, A. Nezabitauskis
ir kiti. Draugijos globėjas ir dažnas pranešėjas buvo I.
Končius, jo namuose neretai ir rinkdavosi daukantiečiai. Po
pranešimų dainuodavo žemaitiškas dainas, šokdavo, vaišindavosi
arbata ir naminiu vynu (stipresnieji gėrimai tais laikais tarp
studentų nebuvo populiarūs). Nenorėdamas išsiskirti iš kitų, ir
A. Jucys šokių mokykloje išmoko šokti tris šokius: polką,
fokstrotą ir valsą. Draugijos narė buvo ir studentė
teisininkė Sofija Nezabitauskaitė, kuri vėliau tapo A. Jucio
žmona. ŽTM, p. 34-35. |
|
Adolfas Jucys 1930 m. VDU studentas. |
|
Adolfas Jucys ir Antanas Šimkus (1930 m.).
O kartais
juodu su Šimkumi, apsiavę klumpėmis, išeidavo pasivaikščioti
Vydūno alėja, narsiai atlaikydami nustebusių poniučių
žvilgsnius. ŽTM, p. 35. |
|
A. Jucys laboratorijoje atlieka diplominį darbą „Triodinė
lemputė“ (1931 m.).
1931 m. spalio 20 d. Matematikos-gamtos
fakulteto taryba pripažino Jucį baigusiu aukštąjį mokslą. Jis
buvo tik dvidešimt antrasis fakulteto absolventas fizikas. O iš
viso jų kurso po ketverių metų studijų diplomus gavo tik du
fizikai (A. Jucys ir V. Kaveckis) ir du matematikai. Iškilmingo
diplomų įteikimo nebuvo. Ant pergamento išspausdintą ir į
ritinėlį susuktą diplomą išdavė rektorato raštinėje, pasirašius
apie jo gavimą. ŽTM, p. 40. |
|