Titulinis

Biografija

Nuotraukose

Filmuota medžiaga

Veikla

Prisiminimai apie A. Jucį

Laiškai

Žalias teorijos medis

Atminimas

Šaltiniai

Apie parodą

 

 

Mokslo organizavimas

Instituto direktorius

A.Juciui reikliai palaikant jo vadovaujamame institute buvo sėkmingai plėtojami aukšto mokslinio lygio eksperimentiniai tyrimai. Akad. J. Požela. AAJ, p. 176.

Fizikos ir matematikos institutas T. Kostiuškos g. 30, įkurtas 1956 m. Direktoriumi 1956-1963 metais buvo A. Jucys.

Fizikos ir matematikos institutas 1965 m. K. Poželos g. 54 (dabar A. Goštauto g. 12).

MA Fizikos ir matematikos instituto direktorius A. Jucys savo kabinete (1961 m.).

MA Fizikos ir matematikos instituto direktorius.

Per septynerius metus mokslo darbuotojų skaičius institute išaugo daugiau kaip šešis kartus, buvo įsteigti penki nauji sektoriai, įkurtas skaičiavimo centras su pirmuoju respublikoje moksliniams tyrimams skirtu kompiuteriu ir sparčiai statomas naujas instituto pastatas – Fizikos ir matematikos institutas tapo pagrindiniu šių mokslų centru Lietuvoje. ŽTM, p. 120.

Pirmojo skaičiavimo centro kūrėjas

Elektroninė skaičiavimo mašina – didžiausias fizikų teoretikų pagalbininkas. Kartais mums reikia atlikti tokius skaičiavimus, kad žmogui su pieštuku ir skaitytuvais rankose viso gyvenimo neužtektų. AAJ, p. 247.

Akad. A. Jucio iniciatyva 1962 m. FMI buvo įkurtas skaičiavimo centras, ėmė veikti pirmasis Lietuvoje kompiuteris – elektroninė skaičiavimo mašina BESM 2M. Pirmaisiais programuotojais ir ESM inžinieriais tapo fizikai teoretikai – A. Jucio mokiniai.

Fizikai teoretikai prie kompiuterio BESM-2M pulto (apie 1963 m.). Iš kairės: J. Čiplys, J. Vizbaraitė ir A. Jucys.

A. Jucys ir C. Moser (Prancūzija) Fizikos ir matematikos instituto skaičiavimo centre prie kompiuterio BESM-2M (1968 m.).

A. Jucys ir C. Moser (Prancūzija) prie kompiuterio BESM-2M. Kairėje V. Kaveckis (1968 m.).

A. Jucys ir V.A. Statulevičius prie BESM-M.

Vyriausybės nariai ir FMI darbuotojai FMI Skaičiavimo centre prie trečiojo kompiuterio BESM-6 (1972 m.).

Vyriausybės nariai ir FMI darbuotojai FMI Skaičiavimo centre prie trečiojo kompiuterio BESM-6 (1972 m.).

FMI Skaičiavimo centras.

Adolfas Laimutis Telksnys. Elektroninė atmintis. Bernardinai.lt
 

MA Fizikos ir matematikos instituto direktorius.
FMI teorinės fizikos skyrių metinė ataskaita (1972 m.). Priekyje iš kairės: B. Styra (direkcijos atstovas), K. Ušpalis, Z. Rudzikas, V. Vanagas, J. Vizbaraitė, A. Jucys ir I. Glembockis.

Darbo kabinete Fizikos ir matematikos institute (1972 m.).

Lietuvos mokslų akademija

Akad. A.Jucio siūlymai, kaip plėtoti Lietuvos mokslą:

Vilniaus pedagoginį institutą pertvarkyti į universitetą ir perkelti į Kauną, kur nėra plataus profilio aukštosios mokyklos.
Naujus techninio profilio institutus, tarp jų – Taikomosios mechanikos ir mašininkystės – steigti Vilniuje.
Nekoncentruoti vien tik Vilniuje ir Kaune svarbesniųjų mokslo ir kultūros įstaigų.
Plėsti aukštąją mokyklą Šiauliuose.
Steigti Klaipėdoje laivų statybos bei jūrininkystės institutą.
Miestų vykdomieji komitetai privalo aprūpinti gyvenamuoju plotu jaunus specialistus, nukreiptus iš aukštosios mokyklos į įstaigą, kuri neturi gyvenamojo ploto.“ Iš straipsnio „Tiesai“ (1960 m.), kuris nebuvo išspausdintas.

Puslaidininkių fizikos plėtojimas: „Respublikos pramonės didelė dalis linksta į elektroninių įrenginių gamybą. Elektronikos ateitis, be abejo, remsis puslaidininkių savybėmis, todėl reikėtų ypatingai sustiprinti pas mus sėkmingai puoselėjamus puslaidininkių tyrimus.“ Iš 1958 m. ataskaitos.
Pramonės automatizavimas, branduolinė spektroskopija, puslaidininkių fizika (1957 m.): „Akad. A.Jucys pažymėjo, kad respublikoje svarbu vystyti darbą automatikos, ypač elektroninės automatikos, srityje, kadangi respublikos pramonė yra mažai automatizuota. Antroji svarbi linkmė – tai branduolinės spektroskopijos darbų išplėtimas tiek eksperimentine, tiek teorine kryptimi. Mokslinį darbą puslaidininkių srityje vystyti ryšyje su automatika.
LMA archyvas.
 

A. Jucys pirmininkauja MA Fizikos, chemijos ir technikos mokslų skyriaus visuotiniam susirinkimui (1960 m.).

Akademikai P. Brazdžiūnas, A. Jucys ir A. Žukauskas posėdžio pertraukos metu (apie 1967 m.).

Lietuvos mokslų akademijos sesijoje. Pirmas iš dešinės – akad. A. Jucys.
 

Konferencijos, seminarai, simpoziumai

Nuo 1959 m. A. Jucys vadovavo TSRS MA Spektroskopijos komisijos darbo grupei, kuri koordinavo darbus atomo ir atominių spektrų teorijos srityje TSRS, rengė pasitarimus ir konferencijas.

Aš, tikriausiai ir visi dalyviai, prisimename puikiai organizuotas konferencijas atomų ir molekulių teorijos klausimais, vykusias Vilniuje 1962 ir 1969 metais. Susidarė bendra nuomonė, kad jeigu mokslinį pasitarimą imasi organizuoti A. Jucys, tai organizacinis komitetas ir dalyviai gali būti tikri – pasitarimas vyks sklandžiai. Prof. M. Veselovas (Peterburgas). AAJ, p. 195.

A. Jucys mokėjo labai sklandžiai organizuoti darbą, už kurį buvo atsakingas. Pagrindiniai pasitarimo ar mokyklos moksliniai tikslai, programa, buitiniai klausimai, diskusijų, poilsio, ekskursijų organizavimas ir kt. – tai būdavo iš anksto apgalvota, suderinta ir viskuo pasirūpinta. Už kiekvieną darbą atsakydavo paskirtas asmuo. Visi Adolfo Pranovičiaus nurodymai būdavo aiškūs ir tikslūs, spręsdavo jis greitai ir, matyt, niekada neklysdamas. Prof. N. Sokolovas (Maskva). AAJ, p. 192.

1962 m. sąjunginis pasitarimas atomų ir molekulių elektroninių sluoksnių kvantinės teorijos klausimais Vilniuje:
dalyviai, iš kairės N.P. Penkin (Leningradas), R. Gaspar (Vengrija), W. Kolos (Lenkija), J. Koutecki (Čekoslovakija), A. Jucys ir V. Šugurovas (Vilnius).

1962 m. sąjunginis pasitarimas atomų ir molekulių elektroninių sluoksnių teorijos klausimais Vilniuje:
Iš kairės: M. Veselov, N. Sokolov, jo žmona, W. Kolos (Lenkija), A. Jucys, J. Koutecki (Čekoslovakija), M. Eljaševič, V. Šugurovas.

1962 m. sąjunginis pasitarimas atomų ir molekulių elektroninių sluoksnių teorijos klausimais Vilniuje:
Mokslinė diskusija. Iš kairės: J. Koutecki, A. Jucys, N. Sokolov.

Prof. A. Jucys pradeda Tarptautinį simpoziumą atomų ir molekulių elektroninių sluoksnių teorijos klausimais (Vilnius, MA salė, 1969 m. birželio 16 d.). Kairėje – prof. M. Veselov (Leningrado universitetas), dešinėje – MA prezidentas J. Matulis.
 

1969 m. Tarptautinis simpoziumas atomų ir molekulių elektroninių sluoksnių teorijos klausimais Vilniuje:
Prof. A. Jucys pradeda Tarptautinį simpoziumą atomų ir molekulių elektroninių sluoksnių teorijos klausimais (Vilnius, MA salė, 1969 birželio 16 d.). Kairėje – prof. M. Veselov (Leningrado universitetas), dešinėje – MA prezidentas J. Matulis.

Profesoriai A. Jucys ir U. Fano (Čikaga).

Prof. A. Jucys su Tarptautinio simpoziumo dalyviais ekskursijoje.

Seminaras mokslinių tyrimų automatizavimo klausimais (1967 m.). Pirmoje eilėje kairėje – L. Telksnys, dešinėje – A. Jucys.

Mokslinė konferencija žvaigždžių astronomijos klausimais Vilniuje. Iš kairės: J. Kubilius, B. Kukarkinas, A. Jucys, J. Žilevičius ir P. Slavėnas.