Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti

Nauji iššūkiai

1927 m. balandžio 20 d. įvykusiame Vilniaus lietuvių labdarybės draugijos visuotiniame susirinkime konstatuota, jog veikla išsiplėtė. Draugija globojo 11 bendrabučių ir prieglaudų su 600 mokinių, amatų mokyklas: siuvimo, mezgimo, audimo, batų siuvimo. Prie amatų mokyklų veikė bendrojo lavinimo vakariniai kursai. Anot istoriko Dangyro Mačiulio, nors šis profesinio rengimo projektas buvo įgyvendintas pirmiausia kaip švietimo projektas, galvojant apie lietuvių jaunimo ateitį, tačiau jį galima lakyti ir lietuviškų pozicijų stiprinimo Vilniaus mieste projektu. Lietuvių veikėjai vylėsi, kad amatą turintys lietuviai lengviau įsitvirtins ir ilgainiui sustiprins lietuvybės pozicijas Vilniaus krašte.

Vilniaus arkivyskupui Romualdui Jalbžykovskiui (Romuald Jałbrzykowski) atsisakius toliau nuomoti patalpas Vilniaus lietuvių labdarybės draugijos Trinapolio prieglaudai, ją numatyta perkelti į įsigytus namus Filaretų g. 30. Draugijos įplaukos į kasą viršijo išlaidas, taigi, biudžetas buvo nedeficitinis. Centro komiteto pirmininku išrinktas kun. Pranas Bieliauskas, vicepirmininku kun. Petras Kraujalis, kasininku Jurgis Šlapelis, o sekretoriumi Konstantinas Stašys. Liepos mėnesį iš į Lietuvą išvykstančių Česlovo ir Viktorijos Landsbergių nupirkti namai Didžiojoje g. 12. Ten netrukus įsikūrė Vilniaus lietuvių labdarybės draugijos Centro komitetas. Spalio 5 d. kartu su žymiausiais krašto lietuviais suimti veikliausi Vilniaus lietuvių labdarybės draugijos kunigai Bieliauskas, Kraujalis ir Čibiras. Netrukus jie buvo paleisti, kai tuo tarpu kiti visuomenės veikėjai – ištremti į Lietuvą. 1928 m. kovo 25 d. visuotiniame susirinkime pažymėta, kad, uždarius mokytojų seminariją, 113 mokinių paliko bendrabučius. Įplaukų vis dar buvo daugiau negu išlaidų. Balandžio 27 d. į Danieliaus Alseikos reikalavimą perduoti jam Agronomų draugijos namą ir daržą buvo atsakyta neigiamai. Netrukus jis parašė į JAV lietuvių laikraštį „Naujienos“ apie Vilniaus lietuvių labdarybės draugijos pakrikimą ir klerikalų įsiviešpatavimą. Dėl nepagrįstų jo kaltinimų buvo atsakyta spaudoje. Gegužės 26 d. prie Lietuvių labdarybės draugijos namų prasidėjo amatų dirbtuvių prie prieglaudų dirbinių paroda. Dalyvavo siuvykla, audykla, braižykla, batsiuviai, mezgykla, siuvėjai, šaltkalviai ir staliai. Apsilankė daugiau nei 700 svečių. Spalio 1 d. veikė 11 draugijos bendrabučių ir prieglaudų (tarp jų viena Seinuose). Buvo globojami 497 vaikai.

Nuo 1929 m. vasario 1 d. pirmą kartą visuose bendrabučiuose nuspręsta duonos duoti ne porcijomis, o iki soties. Mat, uždarius mokytojų seminariją, sumažėjo išlaikomų asmenų skaičius, todėl pagerintas maistas bendrabučiuose. Lietuvoje gyvenantis buvęs LDNKŠ pirmininkas vysk. Juozapas Kukta dovanojo draugijai namus Filaretų g. 17 su žemės sklypu daržui. Kovo 18 d. perrinktas Centro komitetas. Pareigos buvo paskirstytos taip: pirmininkas kun. Bieliauskas, vicepirmininkas Vincentas Budrevičius, kasininkas Povilas Karazija, sekretorius Konstantinas Stašys. Dėl prieš tai buvusių nederlingų metų kilus badui, balandžio 10 d. sudaryta Vilniaus lietuvių labdarybės draugijos Komisija dėl nederliaus nukentėjusiems šelpti. Ji intensyviai veikė ir 1935 m. Padedant vietinių draugijos komitetų kunigams, Vilniaus krašto sodiečiai dažniausiai buvo šelpiami pinigais, maistu ir sėkla. 1930 m. Komiteto pirmininku tapo kun. Kristupas Čibiras, kuris buvo perrenkamas iki 1936 m. Gavus nemažai aukų iš JAV lietuvių, buvo plečiami bendrabučiai, įsigyti namai Žvėryne, kuriuose įrengtas „Birutės“ bendrabutis mergaitėms. Daugiau dėmesio skirta ugdomo jaunimo dorovei, nustatyti reikalavimai aprangai, uždrausta bendrabučiuose rūkyti. 1936 m. rugpjūčio 31 d. Komiteto pirmininku išrinktas kun. Pranas Bieliauskas, vicepirmininku Vincas Budrevičius, kasininku Konstantinas Stašys, sekretoriumi Vincas Martinkėnas. 1937 m. rugsėjo 9 d. draugijos posėdžių protokolas liko nepasirašytas jame dalyvavusių draugijos narių, nes lenkų administracija uždarė visas lietuviškas įstaigas, jų turtui valdyti skyrė kuratorius. 1939 m. rugsėjo mėn. kilus Antrajam pasauliniam karui, lietuviškų draugijų turtas buvo grąžintas, turtu piktnaudžiavęs kuratorius Julius Švedas pašalintas. Lapkričio 6 d. Vilnių perdavus Lietuvos Respublikos valdžiai, draugija atnaujino veiklą. Ji vėl ėmė rūpintis lietuviais karo pabėgėliais ir belaisviais. Deja, 1940 m. birželio mėn. prasidėjusi sovietinė okupacija nutraukė jos veiklą.

	Vilniaus lietuvių mokytojų seminarijos mokiniai Bronius Leskevičius ir Petras Vaitulionis, išėję iš Lukiškių kalėjimo. 1927 10 12. LMAVB RS, F165-437, lap. 22.
	Lenkų uždarytos Vilniaus lietuvių mokytojų seminarijos moksleiviai prie lenkų kuratoriaus namo atėję protestuoti prieš seminarijos uždarymą. 1927 10 11. LMAVB RS, F165-434/2, lap. 47.
	Vilniaus lietuvių labdarybės draugijos Nukentėjusiems nuo nederliaus šelpimo komisijos pirmininko raštas Dūkšto kun. Z. Butkevičiui dėl pinigų už skolon duotas sėklas ūkininkams grąžinimo. 1935 01 19. LMAVB RS, F70-306/2, lap. 139.
	Vilniaus lietuvių labdarybės draugijos pirma Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti statutas. Vilnius, 1928. LMAVB RS, F70-301, lap. 1.
	Karo pabėgėlės Juditos Cibulskaitės iš Seinų valsčiaus liudijimas. Pažymėta, jog ji buvo apgyvendinta Vilniaus lietuvių labdarybės draugijos „Birutės“ bendrabutyje. 1940 01 20. LMAVB RS, F70-414, lap. 9.
	Kun. Kristupas Čibiras (1888–1942). Nuo 1924 m. Šv. Mikalojaus bažnyčios klebonas. 1933–1938 m. „Ryto“ draugijos pirmininkas. 1930–1936 m. buvo renkamas Vilniaus lietuvių labdarybės draugijos pirmininku. 1927. LMAVB RS, F165-437, lap. 39.
	Jurgis Šlapelis (1876–1941). Gydytojas. 1921–1932 m. Vytauto Didžiojo gimnazijoje dėstė lotynų ir lietuvių kalbas, istoriją. Ne vienerius metus buvo renkamas Vilniaus lietuvių labdarybės draugijos Centro komiteto nariu. LMAVB RS, F165-437, lap. 44.
	Veronika Alseikienė (1883–1971). Akių gydytoja. Iki 1931 m. dalyvavo Vilniaus lietuvių labdarybės draugijos veikloje, buvo renkama į Centro komitetą, globojo amatininkų dirbtuves. LMAVB RS, F165-437, lap. 55.
	Vilniaus lietuvių labdarybės draugijos pirmininko kun. Prano Bieliausko prašymas Lietuvos vyriausybės įgaliotiniui pasirūpinti buvusiu bendrabučio auklėtiniu Bronislavu Tamaševičiumi, kuris kaip lenkų kariuomenės kareivis pateko į vokiečių nelaisvę. 1940 01 26. LMAVB RS, F70-309, lap. 167.
	Stašys Konstantinas (1880–1941). Provizorius. 1922 ir 1927–1939 m. Laikinojo Vilniaus lietuvių komiteto pirmininkas, kartu ir ilgametis Vilniaus lietuvių labdarybės draugijos iždininkas. 1928. LMAVB RS, F165-437, lap. 25.
	Vincas Martinkėnas (1907–1997). 1932–1939 m. Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos istorijos ir lietuvių kalbos mokytojas. Nuo 1934 m. buvo renkamas Vilniaus lietuvių labdarybės draugijos Centro komiteto nariu, nuo 1936 m. – sekretoriumi. LMAVB RS, F284-9, lap. 2.
	Vilniaus lietuvių labdarybės draugijos pirmininko kun. Prano Bieliausko raštas Lietuvos Respublikos Vilniaus apygardos darbo inspekcijai dėl atleistos Melonijos Miškinienės. 1940 02 13. LMAVB RS, F70-309, lap. 154.
	Vilniaus lietuvių labdarybės draugijos steigėjų įgaliotinio kun. Prano Bieliausko raštas Lietuvos Respublikos Vilniaus miesto ir apskrities viršininkui dėl leidimo sukviesti draugijos steigiamąjį susirinkimą. 1940 02 29. LMAVB RS, F70-309, lap. 151.
	Vilniaus lietuvių labdarybės draugijos Centro komiteto pareiškimas Vilniaus miesto II apylinkės mokesčių inspektoriui dėl turto Filaretų g. 17 (vien pastatų priskaičiuota 8). 1940 03 30. LMAVB RS, F70-309, lap. 113r.
	Sovietų okupuotos, bet dar neaneksuotos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus miesto ir apskrities viršininko pranešimas apie Vilniaus lietuvių labdarybės draugijos veiklos sustabdymą. 1940 06 28. LMAVB RS, F70-309, lap. 21.
	Vilniaus lietuvių labdarybės draugijos pirmininko kun. Prano Bieliausko prašymas Vidaus reikalų ministerijai dėl draugijos veiklos atnaujinimo. 1940 07 04. LMAVB RS, F70-309, lap. 22.