|
|
Apie parodą
Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centro komitetas Lietuviškos švietimo sistemos organizavimas Tautodailės ir darbo namų parodos Emilija Vileišienė (1861–1935) Marija Žukauskaitė (1882–1966) Dienoraščių ir atsiminimų publikacijos
|
VoronežasKaro pradžioje dar Vilniuje LDNKŠ CK šelpė kelis šimtus moksleivių. Jie buvo evakuoti į Voronežą (Rusija). Martynas Yčas gavo leidimą steigti ten berniukų ir mergaičių gimnazijas. Tatjanos komitetas tam skyrė 100 000 rublių. Berniukų gimnazija buvo atidaryta 1915 m. rugsėjo 23 d. Po trijų veiklos mėnesių mokinių skaičius išaugo iki 498. Direktoriumi paskirtas Pranas Mašiotas, o inspektoriumi – Konstantinas Šakenis. Mokytojais dirbo Jonas Jablonskis, Juozas Balčikonis, Marcelinas Šikšnys, Juozas Vokietaitis, kun. Astrauskas, Zigmas Žemaitis, Bronius Untulis, kun. Jonas Šepetys, J. Špokevičius, kun. Mykolas Krupavičius ir kt. Martynas Yčas įgaliojo Praną Mašiotą organizuoti ir mergaičių gimnaziją. Ji buvo mažesnė. Iš pradžių mokėsi tik 96 mokinės. Mokytojomis dirbo Klara Šepetienė, A. Bliūdžiūtė, Julija Jablonskytė, Sofija Čiurlionienė ir kt. Į Voronežą dar buvo perkelti „Saulės“ draugijos mokytojų kursai, vadovaujami Juozo Vokietaičio. Voronežo lietuvių komitetas suorganizavo buhalterijos kursus, dvi dviklases pradines mokyklas. Vėliau ėmė veikti Jono Yčo vadovaujamas lietuvių mokytojų institutas. Voroneže buvo 10 moksleivių bendrabučių (3 mergaičių ir 7 berniukų). 1916 m. pradžioje juose gyveno 873 moksleiviai. LDNKŠ CK įgaliotiniu moksleivių globai buvo kun. Konstantinas Olšauskas, vėliau – kun. Julijonas Jasinskas (Jasienskis). 1917 m. pabaigoje Voronežas tapo ne tik lietuvių švietimo ir
kultūros, bet ir politiniu centru. Iš Petrogrado į Voronežą persikėlė
LDKNŠ CK, pratęsta laikraščių „Lietuvių balsas“ ir „Vadas“ leidyba.
Lapkričio 15–18 d. įvyko lietuvių atstovų suvažiavimas, kuriame „aiškiai
išsakytas Lietuvos nepriklausomybės reikalavimas“. Įsteigta Lietuvių
vyriausioji taryba Rusijoje. Tačiau 1918 m. vasario mėn. Rusijos
bolševikinės vyriausybės Lietuvos reikalų komisaras Vincas
Mickevičius-Kapsukas, pasitelkęs radikaliai nusiteikusius moksleivius,
iškratė LDNKŠ CK narių namus, suėmė Martyną Yčą, Juozą Vokietaitį, kun.
Julijoną Jasinską (Jasienskį) ir kt. Vasario 28 d. lietuvių
organizacijos surengė protesto mitingą, kuriame dalyvavo apie 400
žmonių. Organizatorius bolševikų valdžia areštavo, tačiau po kelių
savaičių su lietuviais bolševikais buvo susitarta dėl įkalintų lietuvių
veikėjų išlaisvinimo. 1918 m. kovo 3 d. bolševikinei Rusijai pasirašius
su Vokietija separatinę Bresto taiką, susiklostė palankios aplinkybės
grįžti į Lietuvą. Birželio 16 d. iš Voronežo į Vilnių išvyko 1342 karo
pabėgėliai, mokytojai ir moksleiviai. Kelionės tikslą jie pasiekė po
dviejų savaičių. |