Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti

Maisto problema

1917 m. gegužės 8 d. Petras Klimas savo dienoraštyje rašė apie badą Vilniaus gatvėse:

Žmonės badu miršta, merdi, gatve einant, tiesiog šiurpuliai ima: išblyškę, peralkę, puolą, išgeltę, pajuodę, verkią, tiesiog staugią vaikai, moterys ir seniai iš visų šonų, kiekvienoje gatvelėj, tarytum, pragaro versmėse... Vokiečiai padarė savo monopolį, iš sodžių viską pusdykiai superka, o čia kainos! Bet ir neduoda. Duoną vėl sumažino ligi 3½ sv[arų] savaitei; bet ir tos ligi gauni prie kepyklos, tai gali badu išdvėsti. Iš sodžiaus nieko neduoda įsivežti. Kas eina – atima. Tikra „Räuberei“[plėšikavimas].

Ir vėl apie tą patį skaitome gegužės 19 d.:

Vokiečiai jau paskelbė, jog nuo 20.V. (gegužės 20 d. – R. S.) Vilniaus gyventojai tegausią po 100 g. duonos dienai, t. y. vos 700 g. savaitei. Už 900 g. duoninėj kortoj turės gauti Volksküche´j [viešojoj virtuvėj] zupės (sriubos – R. S.). Skelbia, kad tai esanti baisiausia malonė... Kaip visada – pirma apiplėšia, paskui bado trupinį duoda ir drapiruojasi (dedasi – R. S.) geradariais. Niekur savo gyvenime negavau patirti tokių begėdžių, kaip vokiečių administratoriai.

Didelis maisto trūkumas buvo ir nuolat LDNKŠ CK sprendžiama problema. Rusų kariuomenei traukiantis į sandėlius maisto produktų, daugiausia cukraus, prikrauti pavyko dėl intendantu dirbusio Juozo Tūbelio rūpestingumo. Tačiau vokiečių okupacijos metais badas kilo dėl išsekusių išteklių ir okupacinės valdžios beatodairiško krašto plėšimo. Prie daugelio Komiteto įstaigų buvo pagalbiniai ūkiai: daržai ir tvartai su gyvuliais. Tai leido nors šiek tiek išspręsti maisto trūkumo problemą. Šelpė JAV lietuviai, buvo kreiptasi pagalbos į Šventąjį Sostą, Vokietijos ir Olandijos vyskupus. Ne vienas prieglaudose gyvenęs našlaitis ar iš varganų šeimų kilęs vaikas prisiminė, jog maisto labai trūko, bet niekas nemirė iš bado. Našlaitė Pranė Anusevičiūtė (Makariūnienė) laimingo atsitiktinumo dėka pateko į lietuvišką prieglaudą ir išgyveno, o jos mažasis broliukas Kazelis mirė iš bado lenkų prieglaudoje.

Kun. Pranas Bieliauskas dienoraštyje rašė, jog 1917 m. gegužės pabaigoje dėl maisto trūkumo Komitetas vasarą globojamus vaikus išvežė į Debeikius, Rūdiškes, Žąslius ir Jiezną pas vietinius kunigus.

	Petras Klimas (1891–1969). Teisininkas, LDNKŠ CK narys, Vasario 16-osios akto signataras. Pirmojo pasaulinio karo laikotarpiu rašė dienoraštį, vėliau – atsiminimus. Iš: 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Akto signatarai. Sudarė Neringa Dranginienė. Kaunas: Kauno apskrities viešoji biblioteka, 1998.
	LDNKŠ CK sekretoriaus kun. Povilo Dogelio Krasnickaitei išrašytas talonas pietums lietuvių valgykloje. 1917 02 03. LMAVB RS, F163-1282, lap. 1.
	LDNKŠ prieglaudų vedėjų ir globėjų posėdžio protokolas, kuriame rašoma, kad produktų vežėjai pasisavina produktus. Protokolą pasirašė globėjai kunigas V. Jezukevičius, Jokūbas Šernas, vedėjos Petronėlė Bizokaitė, Ona Simokaitytė, Marija Žukauskaitė ir kt. 1917 05 02. LMAVB RS, F70-10, lap. 17r.
	Ona Simokaitytė (Strazdienė, 1893–1981). Mokytoja (fotografijoje su vyru mokytoju Broniumi Strazdu Aukštojoje Panemunėje 1932 m.). 1915 m. buvo Žvėryno (Fabrična g. 24) prieglaudos vedėja. 1919 m. dėl maisto stygiaus ir susisiekimo ribojimų LDNKŠ CK nutarė uždaryti prieglaudą Rūdiškėse. Kun. Bieliauskas dienoraštyje rašė, kad prieglaudų vedėjos, tarp kurių buvo Ona Simokaitytė, pačios be duonos kąsnio, parvedė vaikus į Vilnių. Iš asmeninio Dainiaus Strazdo archyvo.
	1915–1917 m. LDNKŠ senelių bendrabutyje mirusiųjų sąrašas. 1917 05 17. LMAVB RS, F70-128, lap. 20.
	Lietuvių komiteto ir kitų lietuviškų draugijų pasirašytas kreipimasis į Lietuvos Tarybą dėl geresnio Vilniaus miesto aprūpinimo maisto produktais. 1917 11 02. LMAVB RS, F255-991, lap. 1r.
	LDNKŠ CK sekretoriaus kun. Povilo Dogelio raštelis Emilijai Vileišienei su prašymu nueiti ir išprašyti ko nors iš valdžios vaikams Kalėdų šventėms. 1917 12 20. LMAVB RS, F240-3, lap. 15r.
	Petro Insodos sveikinimas Naujųjų metų proga, adresuotas valgyklos vedėjai M. Marcišauskaitei, kuri jį sergantį aprūpindavo maistu. Laiškelio viršuje užrašyta: „Taika. Šalin karas“. 1918. LMAVB RS, F163-1293, lap. 6r.
	1918 m. į Vilnių sugrįžusi iš Rusijos Jono Vaičkaus „Skrajojančio teatro“ trupė, kol išvyko į Kauną, taip pat buvo šelpiama LDNKŠ CK. Iš kairės sėdi: Petras Kubertavičius, trečias Jonas Vaičkus, penktas dramaturgas Petras Vaičiūnas. LMAVB RSS, Fg.1-1985/2.
	LDNKŠ Vilniaus skyriaus 700 šelpiamųjų sveikina kun. Jurgį Matulaitį tapus Vilniaus vyskupu. 1918 12 08. LMAVB RS, F67-213, lap. 32.
	LDNKŠ Vilniaus skyriaus prašymas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir valstybės turtų ministerijai skirti tinkamesnes patalpas lietuvių valgyklai. 1918 12 14. LMAVB RS, F70-22, lap. 218.
	LDNKŠ lietuvių valgyklos finansinės apskaitos knyga. 1917–1919. LMAVB RS, F165-217, lap. 31r.