|
|
Apie parodą
Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centro komitetas Lietuviškos švietimo sistemos organizavimas Tautodailės ir darbo namų parodos Emilija Vileišienė (1861–1935) Marija Žukauskaitė (1882–1966) Dienoraščių ir atsiminimų publikacijos
|
Valdžioms keičiantisPetras Klimas dienoraštyje pažymėjo, kad įtakingiausių lietuvių taip vadinamo „Inteligentų būrio“ susirinkimai politikos klausimais dažniausiai vyko LDNKŠ Centro komiteto patalpose Didžiojoje gatvėje. Buvo sprendžiami tiek politikos, tiek aprūpinimo klausimai. Kun. Pranas Bieliauskas dienoraštyje 1917 m. liepos 14 d. įrašė, jog Centro komitete mašinėle buvo spausdinami kvietimai į Pasitikėjimo tarybą. Rugpjūčio 1–4 d. vokiečių okupacinė valdžia organizavo 23 lietuvių atstovų pasitarimą. Ji tikėjosi sudaryti marionetinę tarybą, pasisakančią už glaudžius ryšius su Vokietija. Tačiau lietuvių atstovams atsisakius, buvo leista sušaukti Vilniuje konferenciją. Joje rugsėjo 18–22 d. buvo išrinkta Lietuvos Taryba. Po to, kai 1918 m. vasario 16 d. LDNKŠ CK patalpose Didžiojoje gatvėje Lietuvos Taryba paskelbė Nepriklausomybės Aktą, labiausiai baimintasi, kad vokiečiai neleis akto paskelbti, o „tarybininkus“ pasodins į kalėjimą. Kovo 22 d. kaip LDNKŠ Greitosios pagalbos sekcijos narys kun. Bieliauskas lankė iš Rusijos grįžusius tremtinius ir pabėgėlius, esančius karantine Vileikoje (dab. Naujoje Vilnioje). Nuvažiavęs padalino jiems pūdą duonos. Balandžio 19 d. LDNKŠ CK pirmininkas Antanas Smetona (prieš tai išrinktas ir Lietuvos Tarybos pirmininku) pasveikino iš Rusijos grįžusį Martyną Yčą. Pastarasis be balsavimo buvo grąžintas į CK pirmininko pareigas. Netrukus Martynas Yčas buvo paskirtas Lietuvių centro komiteto atstovu Lietuvos Tarybos Tremtinių grąžinimo komisijoje. Liepos 14 d. kun. Pranas Bieliauskas Katedroje rinko aukas LDNKŠ CK reikalams. Surinko 70 markių. Spalio mėnesį lietuviai buvo tvirtai įsitikinę, kad Vilnius bus Lietuvos sostinė. Tik visi nerimavo, jog lietuviai dar neturi jokios valdžios ir visos pradžios mokyklos uždarytos. Gruodžio 3 d. įvyko LDNKŠ 4 metų gyvavimo sukakties paminėjimas. Valgykloje (Domininkonų g. 4) buvo vakarienė. Susirinko Centro komiteto nariai, Valstybės Tarybos prezidiumas, Ministrų kabinetas ir daug inteligentų. 1919 m. pradžioje keitėsi LDNKŠ CK sudėtis. Daliai veikliausių narių tapus Lietuvos Tarybos ir vyriausybės nariais bei išvykus į Kauną, anot Mykolo Biržiškos, taip vadinamo Didžiojo komiteto reikšmė šiek tiek sumenko. Pirmininku tapus kun. Juozapui Kuktai, pergyventa pirmoji bolševikų invazija. Bolševikai konfiskavo dalį Komiteto turto, apvogė prieglaudas ir sandėlius. Tačiau Kapsuko vyriausybė skyrė lėšų lietuviškai kultūrai plėtoti, o tai paskatino dalį inteligentijos bendradarbiauti. Žinoma, socialinis ir tautinis konfliktas buvo užprogramuotas dėl lietuvių bolševikų nuostatos, kad jie Sovietų Rusijos, o ne Lietuvos Respublikos piliečiai. Traukdamiesi iš Lietuvos bolševikai kaip įkaitus išsigabeno keletą lietuvių veikėjų, tarp jų nenuilstantį LDNKŠ CK sekretorių kun. Povilą Dogelį. Juos sukeisti pavyko tik liepos mėnesį. Prasidėjus lenkų valdymo laikotarpiui, keitėsi LDNKŠ CK veiklos
pobūdis. Anot Mykolo Biržiškos, buvo tokia nuostata: Centro komitetui
politinis darbas neturi būti svarbiausias, nes lenkų valdžia gali
pradėti persekioti. Būtų rizikuojama svarbiomis įstaigomis:
prieglaudomis, bendrabučiais, mokyklomis ir kt. Todėl 1919 m. balandžio
mėn. buvo išrinktas Laikinasis Vilniaus lietuvių komitetas – tarsi
Lietuvos atstovybė Vilniaus krašte, turėjusi nukreipti visą priešiškų
jėgų įniršį. Lenkų legionieriai nusiaubė Komiteto daržus ir pievas,
plėšė kitą turtą. Lapkričio mėnesį iždas buvo tuščias, todėl teko
kreiptis pagalbos į lenkų administraciją, Lietuvos prezidentą, Lietuvos
bei Lenkijos vyskupus. Iš Lietuvos gauta produktų, bet pinigų teko
prašinėti iš Laikinojo Vilniaus lietuvių komiteto, su kuriuo santykiai
ne visada būdavo sklandūs. 1920 m. rugpjūčio mėnesį puolant bolševikams,
lenkų legionieriai išsivedė geriausią Komiteto arklį. Sulaukus lietuvių
valdžios atėjimo į Vilnių, rugsėjo mėnesį gauta maisto produktų, tačiau
lapkričio mėnesį vėl buvo kritiška padėtis. Viską apsunkino sugrįžusios
lenkų valdžios 1921 m. pradžioje įvestas draudimas vežtis iš Lietuvos
produktus. Bet tai buvo tik pradžia. Lietuviams skundžiantis Lenkijos
aukštesnei valdžiai bei tarptautinėms organizacijoms, 1922 m. sausio
mėn. naktį iš 19 į 20 d. lenkai padarė kratą Komiteto kontoroje.
Netrukus suėmė CK pirmininką kun. kanauninką Juozapą Kuktą ir išsiuntė į
Lietuvą. Draugijos pirmininku tapo Jonas Basanavičius. |