|
|
Apie parodą
Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centro komitetas Lietuviškos švietimo sistemos organizavimas Tautodailės ir darbo namų parodos Emilija Vileišienė (1861–1935) Marija Žukauskaitė (1882–1966) Dienoraščių ir atsiminimų publikacijos
|
Lietuviškos švietimo sistemos organizavimas1915 m. rugsėjo 21 d. prasidėjus vokiečių okupacijai, Peliksas Bugailiškis savo užrašuose pažymėjo, kad Centro komiteto atstovai Antanas Smetona, Jonas Kymantas, Jonas Basanavičius ir Emilija Vileišienė lankėsi pas vokiečių komendantą, kuris patvirtino, kad Komiteto sandėliai, karvės ir arkliai nebus konfiskuoti. Jiems taip pat leista atidaryti lietuviškas mokyklas. Tą pačią dieną įvyko LDNKŠ CK ir švietimo draugijos „Rytas“ bendras posėdis, kuriame svarstytas pedagogikos kursų (tuo metu vadintų prirengiamaisiais mokytojų kursais) steigimas. „Ryto“ valdybos nariai pranešė, kad Komiteto pasiūlymas atidaryti kursus yra priimtinas, bet su sąlyga, kad Komitetas palaikys kursus finansiškai. Kursų mokytojais numatyti Povilas Gaidelionis, Mykolas Biržiška, Bronislava Biržiškienė, Augustinas Janulaitis, Jokūbas Šernas, kun. Juozas Bakšys, kun. Mečislovas Reinys, Antanas Žmuidzinavičius, Antanas Vileišis, Juozas Naujalis. Kursų vedėju sutiko būti Aleksandras Stulginskis. Rugsėjo 27 d. Komiteto posėdyje apie gimnazijos steigimą kalbėjo Antanas Smetona. Nutarta rugsėjo 28 d. surengti susirinkimą, kuriame būtų apsvarstytas gimnazijos tipas, jos ūkinė dalis, vadovėliai, mokinių skaičius. Tame posėdyje nutarta įsteigti kursus jau šiek tiek išsilavinusiam jaunimui, kad būtų rengiami sodžiaus „daraktoriai“. Rugsėjo 29 d. įvykusiame posėdyje Komitetas vienbalsiai nutarė steigti buhalterijos kursus. Juos organizuoti paskirta Juozui Pakniui. Čia pat A. Smetona pranešė apie 28 d. susirinkimo dėl gimnazijos steigimo nutarimus. Gimnazijos reikalais patikėta rūpintis Jonui Basanavičiui, Mykolui Biržiškai ir Povilui Gaidelioniui. Direktoriumi išrinktas Mykolas Biržiška. Buto paieškoti sutiko Augustinas Janulaitis ir Peliksas Bugailiškis. Spalio 9 d. buvusiose Grečeninovos gimnazijos patalpose (Didžiosios Pohuliankos ir Kaukazo (dabar J. Basanavičiaus ir Mindaugo) gatvių kampas) įvyko pirmasis be jokio vokiečių okupacinės valdžios leidimo įsteigtų „J. Basanavičiaus, M. Biržiškos ir P. Gaidelionio Vilniaus lietuvių gimnazijos kurso pamokų“ pedagogų tarybos posėdis. Dalyvavo pamokų vedėjas Mykolas Biržiška, mokytojai Matas Bagdonas, Kleopatra Brijūnaitė, Pijus Grajauskas, Antanas Gylys, Kazys Kepalas, Pranas Jucaitis, Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis ir Jokūbas Šernas. Vėliau Mykolas Biržiška [slapyvardis B. Šėmis] knygoje „Vilniaus Golgota“ teigė, jog Vilniaus lietuvių gimnazija pradėjo veikti 1915 m. spalio 18 d. Gimnazijos ir Aleksandro Stulginskio vadovaujamų pedagogikos kursų pamokos vyko tose pačiose patalpose, todėl dėstytojams buvo sudaryta galimybė efektyviau dirbti ir daugiau užsidirbti, kad jie galėtų išlaikyti šeimas sunkiais karo ir pokario metais. Jau po kelių mėnesių gimnaziją į savo globą perėmė švietimo draugija „Rytas“, nors finansavimą ir toliau teikė LDNKŠ CK. Paskelbus Lietuvos valstybės nepriklausomybę, gimnazija 1918 m. lapkričio 27 d. perduota Švietimo ministerijai. Mokinių skaičius išaugo, nes iš Voronežo grįžo daug moksleivių. Gimnazijai paskirtos patalpos Šv. Jurgio prospekte, kur buvo rusų moterų gimnazija, o vėliau – vokiečių karo ligoninė (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademijos I rūmai, Gedimino pr. 42). Gimnazija pavadinta Pirmąja Vilniaus vyrų gimnazija, nes kartu buvo steigiama ir moterų gimnazija, kuriai vadovavo Ona Mašiotienė. 1919 m. sausio 5 d. bolševikams užėmus Vilnių, gimnazijai vėl teko glaustis po švietimo draugijos „Rytas“ sparnu. Į gimnaziją sugrįžo mergaitės. |