Apie parodą

Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centro komitetas

Lietuviškos švietimo sistemos organizavimas

Vaišnorai

LDNKŠ skyriai

Tautodailės ir darbo namų parodos

Maisto problema

Petrogradas

Maskva ir kiti miestai

Voronežas

Valdžioms keičiantis

Prieglaudos ir bendrabučiai

Emilija Vileišienė (1861–1935)

Marija Žukauskaitė (1882–1966)

Basanavičiui vadovaujant

Nauji iššūkiai

Dienoraščių ir atsiminimų publikacijos

Monografijos

Šaltiniai ir literatūra

 

Lietuviškos švietimo sistemos organizavimas

1915 m. rugsėjo 21 d. prasidėjus vokiečių okupacijai, Peliksas Bugailiškis savo užrašuose pažymėjo, kad Centro komiteto atstovai Antanas Smetona, Jonas Kymantas, Jonas Basanavičius ir Emilija Vileišienė lankėsi pas vokiečių komendantą, kuris patvirtino, kad Komiteto sandėliai, karvės ir arkliai nebus konfiskuoti. Jiems taip pat leista atidaryti lietuviškas mokyklas.

Tą pačią dieną įvyko LDNKŠ CK ir švietimo draugijos „Rytas“ bendras posėdis, kuriame svarstytas pedagogikos kursų (tuo metu vadintų prirengiamaisiais mokytojų kursais) steigimas. „Ryto“ valdybos nariai pranešė, kad Komiteto pasiūlymas atidaryti kursus yra priimtinas, bet su sąlyga, kad Komitetas palaikys kursus finansiškai. Kursų mokytojais numatyti Povilas Gaidelionis, Mykolas Biržiška, Bronislava Biržiškienė, Augustinas Janulaitis, Jokūbas Šernas, kun. Juozas Bakšys, kun. Mečislovas Reinys, Antanas Žmuidzinavičius, Antanas Vileišis, Juozas Naujalis. Kursų vedėju sutiko būti Aleksandras Stulginskis.

Rugsėjo 27 d. Komiteto posėdyje apie gimnazijos steigimą kalbėjo Antanas Smetona. Nutarta rugsėjo 28 d. surengti susirinkimą, kuriame būtų apsvarstytas gimnazijos tipas, jos ūkinė dalis, vadovėliai, mokinių skaičius. Tame posėdyje nutarta įsteigti kursus jau šiek tiek išsilavinusiam jaunimui, kad būtų rengiami sodžiaus „daraktoriai“. Rugsėjo 29 d. įvykusiame posėdyje Komitetas vienbalsiai nutarė steigti buhalterijos kursus. Juos organizuoti paskirta Juozui Pakniui. Čia pat A. Smetona pranešė apie 28 d. susirinkimo dėl gimnazijos steigimo nutarimus. Gimnazijos reikalais patikėta rūpintis Jonui Basanavičiui, Mykolui Biržiškai ir Povilui Gaidelioniui. Direktoriumi išrinktas Mykolas Biržiška. Buto paieškoti sutiko Augustinas Janulaitis ir Peliksas Bugailiškis.

Spalio 9 d. buvusiose Grečeninovos gimnazijos patalpose (Didžiosios Pohuliankos ir Kaukazo (dabar J. Basanavičiaus ir Mindaugo) gatvių kampas) įvyko pirmasis be jokio vokiečių okupacinės valdžios leidimo įsteigtų „J. Basanavičiaus, M. Biržiškos ir P. Gaidelionio Vilniaus lietuvių gimnazijos kurso pamokų“ pedagogų tarybos posėdis. Dalyvavo pamokų vedėjas Mykolas Biržiška, mokytojai Matas Bagdonas, Kleopatra Brijūnaitė, Pijus Grajauskas, Antanas Gylys, Kazys Kepalas, Pranas Jucaitis, Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis ir Jokūbas Šernas. Vėliau Mykolas Biržiška [slapyvardis B. Šėmis] knygoje „Vilniaus Golgota“ teigė, jog Vilniaus lietuvių gimnazija pradėjo veikti 1915 m. spalio 18 d.

Gimnazijos ir Aleksandro Stulginskio vadovaujamų pedagogikos kursų pamokos vyko tose pačiose patalpose, todėl dėstytojams buvo sudaryta galimybė efektyviau dirbti ir daugiau užsidirbti, kad jie galėtų išlaikyti šeimas sunkiais karo ir pokario metais.

Jau po kelių mėnesių gimnaziją į savo globą perėmė švietimo draugija „Rytas“, nors finansavimą ir toliau teikė LDNKŠ CK. Paskelbus Lietuvos valstybės nepriklausomybę, gimnazija 1918 m. lapkričio 27 d. perduota Švietimo ministerijai. Mokinių skaičius išaugo, nes iš Voronežo grįžo daug moksleivių. Gimnazijai paskirtos patalpos Šv. Jurgio prospekte, kur buvo rusų moterų gimnazija, o vėliau – vokiečių karo ligoninė (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademijos I rūmai, Gedimino pr. 42). Gimnazija pavadinta Pirmąja Vilniaus vyrų gimnazija, nes kartu buvo steigiama ir moterų gimnazija, kuriai vadovavo Ona Mašiotienė. 1919 m. sausio 5 d. bolševikams užėmus Vilnių, gimnazijai vėl teko glaustis po švietimo draugijos „Rytas“ sparnu. Į gimnaziją sugrįžo mergaitės.

Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Komiteto posėdžio, įvykusio 1915 m. rugsėjo 27 d., protokolas, kuriame pirmą kartą paminėta, jog svarstytas lietuviškos gimnazijos steigimo klausimas.

LMAVB RS, F70–4, lap. 14.

Bronislava (1879–1955) ir Mykolas (1882–1962) Biržiškos. Jaunystėje aktyviai dalyvavo socialdemokratų veikloje, Pirmojo pasaulinio karo metais tapo pirmosios lietuviškos gimnazijos Vilniuje pedagogais. Direktoriumi Mykolą pasiūlė kaimynystėje gyvenęs jo geras bičiulis Antanas Smetona. Kiek pasvarstęs, dar ir Augustino Janulaičio paragintas, jis sutiko, be to, manė, jog mokslo įstaigoje neturėtų dominuoti kunigai. Dirbdami keliuose darbuose (gimnazijoje ir kursuose) Biržiškos prasigyveno. Apie 1916 metų sutikimą Petras Klimas dienoraštyje parašė taip:
Buvau Biržiškuos, užtikau visus labai linksmus, konjakus ir midų begeriančius <...>. Vienintelė šeimyna, kur kažin kaip miela, jauku, liuosa, paprasta: ir pasišnekėti ir padykauti (papokštauti – R. S.).

LMAVB RS, F165-430, lap. 28 ir 8.

1918 m. Vilniaus lietuvių gimnazijos abiturientų laida. Iš kairės į dešinę sėdi mokytojai: Bronius Untulis, Elžbieta Lanio, Povilas Gaidelionis, kun. Mečislovas Reinys, direktorius Mykolas Biržiška, Marcelinas Šikšnys, Viktoras Biržiška, kun. Kristupas Čibiras, už jo stovi Stasys Kairiūkštis ir šalia pastarojo Andrius Rondomanskis.

LMAVB RS, F284-160, lap. 1.

Juozas Kairiūkštis (1855–1937). Iki uždarymo – Vilniaus lietuvių mokytojų seminarijos direktorius (1919–1927 m.).

LMAVB RS, F165-437, lap. 31.

Vilniaus lietuvių mokytojų seminarijos 1921 m. laida. Pirmoje eilėje iš kairės sėdi mokinės: Elzė Drevinskaitė, Kazė Šepetytė, Marcelė Senkevičiūtė, Uršulė Ivanauskaitė, Gertrūda Gudolaitytė. Antroje eilėje iš kairės sėdi mokytojai: kun. Jonas Skruodis, Stasys Kairiūkštis, Anelė Suduikienė, Bronislava Biržiškienė, direktorius Juozas Kairiūkštis, mergaičių bendrabučio globėja Emilija Vileišienė, Jonas Basanavičius, kun. Juozas Stankevičius, kun. Vincentas Taškūnas. Trečioje eilėje iš kairės stovi: mokinės Uršulė Veverskaitė, Petronėlė Zavišaitė, Kotryna Norkūnaitė, Jadvyga Avižinytė, Emilija Diskaitė, Rozalija Višketytė, mokytojai J. Mileris, Mykolas ir Viktoras Biržiškos, kun. Mečislovas Reinys, kun. Kristupas Čibiras. Ketvirtoje eilėje iš kairės stovi: mokytojai Motiejus Stankevičius ir Antanas Krutulys, mokinės Reg. Staniulytė, M. Paukštytė, Ant. Mazaliauskaitė, Zosė Giedrytė, mokiniai Juozas Šadreika, Stasys Uždavinys, Vincas Varanis, Leonas Lelešius.

LMAVB RS, F284-159, lap. 1.

Vilniaus lietuvių mokytojų vasaros kursai 1924 m. Iš kairės į dešinę sėdi mokytojai: Vl. Sakavičius, Konstantinas Stašys, kun. V. Zajančkauskas, Juozas Kairiūkštis, Jonas Basanavičius, kun. Petras Kraujalis, Vincas Budrevičius, Jurgis Šlapelis, Ona Žebrauskaitė. Dešinėje stovi Antanas Krutulys.

LMAVB RS, F284-161, lap. 1.