Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti

Marija Žukauskaitė (1882–1966)

Apie knygnešę, Šv. Mikalojaus bendrabučio (prieglaudos) vedėją, lietuviškų leidinių atsakingąją redaktorę, kuri lenkų valdymo metais buvo teista net 64 kartus, Mariją Žukauskaitę prisiminė jos buvusi auklėtinė, našlaite anksti likusi Pranė Anusevičiūtė-Makariūnienė:

Pirmoji prieglaudos vedėja buvo Marija Lastauskaitė (apgamas, kirpčiukai). Jos padėjėja Marija Žukauskaitė. M. Lastauskaitei išvykus, vedėja ir auklėtoja iki Antrojo pasaulinio karo išbuvo M. Žukauskaitė. Ji – karo pabėgėlė iš Seinų. Savamokslė, kaip mokėjo, taip auklėjo vaikus, pagal ano meto sąlygas. Na, „šventa rykštė“ gelbėjo. Vėliau, jau mums paaugusioms, vedėja autoironiškai deklamavo:

Rykštė šventa vaikelius mokino.
<...>
Palaimink, Viešpatie, miškus,
Kur šventos rykštės auga.

Jau paaugusioms mergaitėms vedėja pasakojo atsiminimus iš savo jaunystės laikų Suvalkijoje. Ji gimė Rudaminos parapijos Čėsniškės kaime. Marija vaidino Antano Krutulio režisuotuose vakarėliuose. Iki pat galo auklėtinėms deklamavo Antano Baranausko „Tu, Lietuva, tu, Dauguva“: „Kad tu, gude, nesulauktum, nebus kaip tu nori! Bus, kaip Dievas duos, ne tavo priesakai nedori!“ Dainavo Antano Vienažindžio eiles „Jau žvaigždė vilties žibėt nustojo“. Apsiverkdavo deklamuodama Adomo Jakšto „Beraštį“:

Niekam pasauly aš nepavydžiu:
Nei garbės garso, nei turtų didžių.
Ir visa, kas žmonėms taip meilu,
Man tai lyg lapai rudens nuvytę.
Vieno daikto man labai gailu:
Kodėl nemoku ašei rašyti?

Apie vedėjos vardines Pranė Anusevičiūtė-Makariūnienė prisiminė:

Vedėjos vardinių išvakarėse (rugsėjo 8 d.) pindavo ąžuolo lapų vainiką ir, vedėjai jau atsigulus, su didesnėmis mergaitėmis (virėja Marijona Žukauskaitė – R. S.) apipindavo vedėjos kambario duris. Per pusryčius varduvininkė sėdėjo gėlėm apipintoje kėdėje, o mes dainavom:

Tegyven, tegyven ilgiausius metus!
Sveikatos ir laimės tegul jums pribus! (tris kartus).

	Marija Žukauskaitė. 1927. LMAVB RS, F165-437, lap. 32.
	Švento Mikalojaus bendrabutis Užuolankos gatvėje (sovietiniais metais ten, ant Tauro (Bufalo) kalno, pastatyti Profsąjungų rūmai). Viduryje vedėja Marija Žukauskaitė. 1924. LMAVB RS, F165-434/1, lap. 38.
	Marija Žukauskaitė ir agronomų bendrabučio vedėja V. Petravičiūtė. 1930 03 05. LMAVB RS, F284-11d, lap. 44.
	Pranė Anusevičiūtė-Makariūnienė (1905–1993). Gyveno Šv. Mikalojaus bendrabutyje, vėliau tapo „Ryto“ draugijos mokytoja Vilniaus krašte. Paliko atsiminimus „Vilniuje ir Vilniaus krašte 1915–1939 metais“ (V., 1999). 1930. LMAVB RS, F284-11b, lap. 10.
	Sofija Murauskaitė-Karužienė (1911–1990). Gyveno Šv. Mikalojaus bendrabutyje, tuo metu vadinamoje Objezna. Vėliau – geografo Aleksandro Karužos žmona. 1930 03 05. LMAVB RS, F284-11b, lap. 21.
	LDNKŠ Šv. Mikalojaus bendrabučio auklėtinės su vedėja Marija Žukauskaite (centre) ir darbuotojais. 1929. LMAVB RS, F284-11d, lap. 5.
	Šv. Mikalojaus bendrabučio išlaidų sąmata. 1934 03 31. LMAVB RS, F70-306/2, lap. 182.
	Šv. Mikalojaus bendrabučio auklėtinių sąrašas. 1935–1936 m. m. LMAVB RS, F70-333, lap. 20v.