Apie parodą

B. Valangės eilėraštis
Metais kares

Svarbiausių Pirmojo pasaulinio karo pradžios įvykių chronologija

Karo padėties paskelbimas. Mobilizacija. Karo pradžia

Militaristinė propaganda

Atsiminimai ir korespondencijos rankraščiuose apie kilusį Pirmąjį pasaulinį karą

Vilniaus lietuvių komitetas

Gintarinė deklaracija

Tatjanos komitetas

Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti steigiamasis susirinkimas

Konservatoriai ir radikalai Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti veikloje

Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti veikla 1915 m. iki vokiečių okupacijos

Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Vilniaus skyrius

Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo gyventojams agronomijos ir teisių pagalbai teikti

Lietuvių globa šelpti broliams lietuviams iš Prūsų Lietuvos

Lietuvių bendradarbiavimas su kitų tautų politikos ir šalpos organizacijomis

Dienoraščių, atsiminimų publikacijos, monografijos

Putino eilėraščio Raudonos gėlės fragmentas

Šaltiniai ir literatūra

Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo gyventojams
agronomijos ir teisių pagalbai teikti

Radikalų atstovaujamai Draugijai gydymo ir maitinimo pagalbai teikti nukentėjusiems dėl karo pavyko perimti užsidariusio Vilniaus lietuvių komiteto vaikų valgyklą-prieglaudą, įsikūrusią Petro Vileišio namuose Antakalnyje ir vadovaujamą  Julijos Žymantienės. Prarasdami lietuvių visuomenėje įgytas pozicijas, kairieji nesitenkino dalyvavimu minėtos daugiatautės draugijos veikloje. 1915 m. sausio 19 (vasario 1) d. jie įteikė Vilniaus gubernatoriui Piotrui Veriovkinui patvirtinti Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo gyventojams agronomijos ir teisių pagalbai teikti įstatus. Veiklos tikslai ir teritorija numatyti tokie pat kaip LDNKŠ. Kairiųjų draugijos steigiamajame susirinkime gegužės 21 d. Jonas Vileišis paaiškino, kad nors pavadinime įrašyta, jog draugija yra lietuvių, tačiau ją galima būtų vadinti Lietuvos, kadangi į ją stoja ir nelietuviai. Draugijos valdybos pirmininku išrinktas Jonas Vileišis, vicepirmininku – Jonas Kriaučiūnas, sekretoriumi – Jurgis Šaulys, iždininku – Peliksas Bugailiškis. Į draugijos valdybą įėjo Mykolas Biržiška, Steponas Kairys, Augustinas Janulaitis, Felicija Bortkevičienė ir kt. Lietuvių demokratų partijos ir socialdemokratų organizuojamos draugijos nariais sutiko būti Dūmos atstovas žydas Natalis Fridmanas, baltarusiai Aleksandras Zoštautas, Antonas Luckevičius, Dominikas Siemaška, lenkai U. Jankovskis, A. Venslavovičius, Rusijos Valstybės Dūmos narys Aleksandras Meištavičius ir kt. Draugija sutrumpintai vadinta Agronomų draugija. Lietuvių krikščionys demokratai apsisprendė nepalaikyti šios draugijos, o tautininkai ją pavadino lietuviškai-lenkiškai-žydiškai-pirmeiviškai-endekišku aljansu. Radikalai savo ruožtu valdžiai lojalius konservatorius vadino vergiškais maskolberniais. Jie kėlė politinės autonomijos reikalavimą. Tačiau 1915 m. vidurvasaryje jų gretos retėjo, Agronomų draugijos veiklą jie suspendavo, bet prie konservatorių dėtis neskubėjo. Rugsėjo 9 (22) d. pasiektas kompromisas su LDNKŠ Centro Komitetu, įtraukus į jį radikalus Augustiną Janulaitį, Steponą Kairį, Peliksą Bugailiškį ir Mykolą Biržišką.

	Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo gyventojams agronomijos ir teisių pagelbai teikti įstatai, atspausdinti Martyno Kuktos spaustuvėje Vilniuje 1915 m. lietuvių kalba. LMAVB RS, F70-419, lap. 1.
	Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo gyventojams agronomijos ir teisių pagalbai teikti įstatai, atspausdinti Martyno Kuktos spaustuvėje Vilniuje 1915 m. rusų kalba. LMAVB RS, F225-1, lap. 1a.
	Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo gyventojams agronomijos ir teisių pagalbai teikti posėdžių protokolai 1915 m. gegužės 21 d. – 1919 m. birželio 11 d. su Mykolo Sleževičiaus, Mykolo Biržiškos, Pelikso Bugailiškio, Augustino Janulaičio, Stepono Kairio ir kt. autografais. LMAVB RS, F225-2, lap. 8r.
	Mykolas Biržiška (1882-1962). 1909–1915 m. dirbo Vilniaus žemės banke. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, nuo 1915 m. gegužės 21 d. dalyvavo Lietuvių draugijos dėl karo nukentėjusiems gyventojams agronomijos ir teisių pagalbai teikti veikloje. 1915 m. rugsėjį vokiečiams okupavus Vilnių minėta draugija susijungė su LDNKŠ. Mykolas Biržiška tapo LDNKŠ CK nariu. LMAVB RS, F165-430, lap. 8.
	Peliksas Bugailiškis (1883-1965). 1909–1914 m. Šiauliuose dirbo advokato padėjėju. Kilus karui persikėlė į Vilnių, kur dirbo advokato padėjėju bei Lietuvos žinių redakcijoje, Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo gyventojams agronomijos ir teisių pagalbai teikti iždininku, Lietuvių draugijoje nukentėjusiems dėl karo šelpti, Suvalkų gubernijos piliečių komitete, Lietuvos globos prūsų lietuviams šelpti įgaliotiniu Suvalkų gubernijos pafrontėje. LMAVB RS, F358-239, lap. 3.
	Tautinių demokratų laikraštyje Vairas 1915 m. gegužės 30 d. rašyta apie Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo gyventojams agronomijos ir teisių pagalbai teikti įsisteigimą, bandyta vertinti jos veiklos perspektyvas.