B. Valangės eilėraštis Svarbiausių Pirmojo pasaulinio karo pradžios įvykių chronologija Karo padėties paskelbimas. Mobilizacija. Karo pradžia Atsiminimai ir korespondencijos rankraščiuose apie kilusį Pirmąjį pasaulinį karą Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti steigiamasis susirinkimas Konservatoriai ir radikalai Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti veikloje Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti veikla 1915 m. iki vokiečių okupacijos Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Vilniaus skyrius Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo gyventojams agronomijos ir teisių pagalbai teikti Lietuvių globa šelpti broliams lietuviams iš Prūsų Lietuvos Lietuvių bendradarbiavimas su kitų tautų politikos ir šalpos organizacijomis Dienoraščių, atsiminimų publikacijos, monografijos |
Karo padėties paskelbimas. Mobilizacija. Karo pradžiaIškeldinimas iš Kauno tvirtovės rajono Po tragiškos Austrijos-Vengrijos sosto įpėdinio erchercogo Franco Ferdinando žūties Sarajeve 1914 m. birželio 15 (28) d. užsitęsus tarptautiniams diplomatų pasitarimams, Rusijos vadovybė liepos 13 (26) d. paskelbė karo padėtį Kauno tvirtovės rajone, gyventojams rekomenduodama išvažiuoti. Visuotinės mobilizacijos išvakarėse, liepos 16 (29) d. vyriausybė patvirtino Nuostatus apie vadovavimą kariuomenei karo atveju. Nuostatai įsigaliodavo prasidėjus mobilizacijai. Juose nurodyta, kad karo veiksmų zonoje paskelbus mobilizaciją visos vietinės ir civilinės įstaigos tampa pavaldžios karinių apygardų vyriausiesiems viršininkams arba kariniams generalgubernatoriams. Be to, civilinės ir karo vadovybės santykius reglamentavo Taisyklės apie vietoves, kuriose paskelbta karo padėtis. Ypatingi valdžios įgaliojimai buvo suteikti Vyriausiajam karo vadui. Jo įsakymus privalėjo vykdyti visos be išimties vyriausybinės ir visuomeninės institucijos, o taip pat visų žinybų pareigūnai ir gyventojai. Jokios vyriausybinės įstaigos ir asmenys imperijoje negalėjo teikti vyriausiajam vadui nurodymų ir reikalauti ataskaitos. Vyriausiojo karo vado pareigas caras Nikolajus II pavedė eiti konservatyvių pažiūrų didžiajam kunigaikščiui Nikolajui Nikolajevičiui. Ypač įtakingas buvo jo štabo vadas, labiau administratorius nei strategas generolas Nikolajus Januškevičius. Šis vadovavimą karo veiksmams pavedė generolui kvartirmeisteriui Jurijui Danilovui. Netrukus paaiškėjo, kad karo veiksmų ir užnugario zonos nebebuvo kontroliuojamos vyriausybės. Rusijos imperija tarsi buvo padalinta į dvi dalis: vieną ir toliau valdė vyriausybė ir jos institucijos, o kitoje valdžia buvo perduota vyriausiajam karo vadui, jo štabo viršininkui, frontų ir armijų vadovybėms. Taip valstybėje faktiškai susiformavo dvivaldystė su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Liepos 17 (30) d. Rusijoje paskelbta visuotinė mobilizacija. Tai buvo pretekstas Vokietijai liepos 19 (rugpjūčio 1) d. pradėti karą. Rusijos valdžia įsakė, kaip politiškai nepatikimiems asmenims, iš Kauno išsikelti lietuvių visuomenės veikėjams advokatui Petrui Leonui, kunigams Antanui Aleknai, Povilui Dogeliui, Konstantinui Olšauskui. Kauno, Vilniaus, Suvalkų ir kitose pasienio gubernijose buvo įvesta karo padėtis bei spaudos cenzūra. Netrukus rusų kariuomenė įsiveržė į Rytprūsius ir užėmė Eitkūnus. |