B. Valangės eilėraštis Svarbiausių Pirmojo pasaulinio karo pradžios įvykių chronologija Karo padėties paskelbimas. Mobilizacija. Karo pradžia Atsiminimai ir korespondencijos rankraščiuose apie kilusį Pirmąjį pasaulinį karą Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti steigiamasis susirinkimas Konservatoriai ir radikalai Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti veikloje Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti veikla 1915 m. iki vokiečių okupacijos Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Vilniaus skyrius Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo gyventojams agronomijos ir teisių pagalbai teikti Lietuvių globa šelpti broliams lietuviams iš Prūsų Lietuvos Lietuvių bendradarbiavimas su kitų tautų politikos ir šalpos organizacijomis Dienoraščių, atsiminimų publikacijos, monografijos |
Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti steigiamasis susirinkimas1914 m. spalio 18-19 (spalio 31–lapkričio 1) d. suorganizuotas Rusijos Valstybės dūmų lietuvių atstovų komitetas nutarė įsteigti bendratautinę Lietuvių draugiją nukentėjusiems dėl karo šelpti (LDNKŠ). Komitete buvo ir konservatorių, ir radikalų atstovų, abi pusės siekė dominuoti, todėl komitetui liko tik viena funkcija – parengti naujai steigiamos draugijos įstatus. Tuo metu labiausiai nuo karo nukentėjusios ir vokiečių sunaikintos buvo šios vietovės: Sartininkų, Naujamiesčio, Eržvilko, Tauragės, Jurbarko, Veliuonos ir Seredžiaus valsčiai Kauno gubernijoje ir Vilkaviškis, Šakiai, Kybartai, Alvitas, Naumiestis Suvalkų gubernijoje. Daug gyventojų pasitraukė, o evangelikai liuteronai ir žydai, kaip nepatikimi, karinės valdžios išgabenti į Rusijos valstybės gilumą. Nuo karo pasitraukę žmonės telkėsi Ukmergėje, Šiauliuose, Panevėžyje, Anykščiuose ir kitose Lietuvos vietose. Nebuvo jokios organizacijos, kuri būtų teikusi jiems pagalbą. Kai kuriose vietose veikė tik Žemaičių vyskupo Pranciškaus Karevičiaus nurodymu suorganizuoti parapijų komitetai teikti pagalbą pašauktinių šeimoms ir žydų komitetai, kuriuos šelpė Petrogrado žydų centrinis komitetas. Lapkričio 14 (27) d. Vilniaus gubernatorius Piotras Veriovkinas patvirtino LDNKŠ įstatus. Draugijos steigėjais buvo advokatas Petras Leonas, Valstybės dūmos atstovas Martynas Yčas, teisininkas Antanas Smetona, Emilija Vileišienė, kanauninkas Konstantinas Olšauskas ir inžinierius Jonas Mašiotas. Į draugiją įstojo 95 nariai. Lapkričio 21 (gruodžio 4) įvyko naujos draugijos steigiamasis susirinkimas. Konservatoriai ir radikalai susitarė dėl Centro komiteto narių skaičiaus, tačiau tolygaus srovių atstovavimo problemos išspręsti nepavyko. Mat rinkimus laimėjo krikščionys demokratai ir tautininkai, įveikę demokratus ir socialdemokratus kunigo Antano Maliausko į susirinkimą atsivestų zitiečių balsais. Taip į komitetą nepateko daug prisidėję prie nukentėjusių nuo karo šelpimo Vilniaus lietuvių komiteto veikėjai radikalai Andrius Bulota, Julija Žymantienė (rašytoja Žemaitė – R. S.) ir kt. Netrukus iš komiteto pasitraukė ir vienintelis išrinktas kairysis, socialdemokratas Augustinas Janulaitis. Kitą dieną po steigiamojo susirinkimo Centro komiteto pirmininku buvo išrinktas Martynas Yčas, vicepirmininkais Antanas Smetona ir kunigas Juozapas Kukta. |