LIT
ENG
RU
Pradžia
Biografija
Kūryba ir jos leidimai
Kūrybos vertimai
Tyrimai ir kūrybos sklaida
Kristijonas Donelaitis mene
Kristijonas Donelaitis lietuvių
literatūroje
Kūrinių iliustracijos
|
Biografija
|
Kristijonas Donelaitis – liuteronų kunigas, garsiausias ir praktiškai
pirmasis lietuvių poetas – gimė 1714 m. sausio 1 d. Lazdynėlių kaime
(dabar išnykęs; Gumbinės parapija, Mažoji Lietuva; dabar Gusevo rajonas,
Karaliaučiaus sritis, Rusija).
1731–1736 m. mokėsi Karaliaučiaus katedros kolegijoje, 1736–1740 m.
studijavo Karaliaučiaus universiteto Teologijos fakultete, lankė
lietuvių kalbos seminarą. 1740–1742 m. dirbo Stalupėnų (dabar Nesterovas)
mokyklos kantoriumi (mokytoju ir bažnytinio choro vedėju), 1742–1743 m.
– Stalupėnų mokyklos rektoriumi (vedėju). 1743 m. spalio 21 d. gavo
kunigo šventimus ir buvo paskirtas į Tolminkiemio liuteronų parapiją,
kurioje kunigavo 1743–1780 m., iki pat mirties. 1744 m. spalio 11 d.
vedė mirusio Stalupėnų mokyklos rektoriaus našlę Anną Reginą Ohlefant
(†1795); vaikų nesusilaukė.
|
Vytauto Jurkūno
raižinys. 1956 |
Be tiesioginių savo pareigų, kurios padėjo
gerai pažinti parapijos gyventojų valstiečių materialinį ir dvasinį
gyvenimą, Donelaitis užsiiminėjo statybomis, mechanikos darbais,
sodininkyste. Tolminkiemyje pastatė naują mūrinę bažnyčią, mokyklą ir
klebonų našlių namus, rekonstravo kleboniją. Konstravo fizikinius
prietaisus (pvz., barometrus ir kt.), muzikos instrumentus (pvz.,
klavesinus, fortepijonus). Taip pat jis sukūrė poemą „Metai“,
parašė pasakėčių lietuvių ir eilėraščių vokiečių kalbomis. Gyvenimo
pabaigoje, nuo 1775 m., įsivėlė į bylinėjimąsi su Tolminkiemio
karališkojo dvaro valdytoju (amtmonu) dėl dvaro, bažnyčios ir valstiečių
žemių separacijos (atskyrimo); atstovavo bažnyčios ir valstiečių pusę;
priėmus kompromisinį sprendimą byla buvo baigta po Donelaičio mirties
(1790).
Kristijonas Donelaitis – liuteronų kunigas, garsiausias ir praktiškai
pirmasis lietuvių poetas – gimė 1714 m. sausio 1 d. Lazdynėlių kaime
(dabar išnykęs; Gumbinės parapija, Mažoji Lietuva; dabar Gusevo rajonas,
Karaliaučiaus sritis, Rusija).
1731–1736 m. mokėsi Karaliaučiaus katedros kolegijoje, 1736–1740 m.
studijavo Karaliaučiaus universiteto Teologijos fakultete, lankė
lietuvių kalbos seminarą. 1740–1742 m. dirbo Stalupėnų (dabar Nesterovas)
mokyklos kantoriumi (mokytoju ir bažnytinio choro vedėju), 1742–1743 m.
– Stalupėnų mokyklos rektoriumi (vedėju). 1743 m. spalio 21 d. gavo
kunigo šventimus ir buvo paskirtas į Tolminkiemio liuteronų parapiją,
kurioje kunigavo 1743–1780 m., iki pat mirties. 1744 m. spalio 11 d.
vedė mirusio Stalupėnų mokyklos rektoriaus našlę Anną Reginą Ohlefant
(†1795); vaikų nesusilaukė. Be tiesioginių savo pareigų, kurios padėjo
gerai pažinti parapijos gyventojų valstiečių materialinį ir dvasinį
gyvenimą, Donelaitis užsiiminėjo statybomis, mechanikos darbais,
sodininkyste. Tolminkiemyje pastatė naują mūrinę bažnyčią, mokyklą ir
klebonų našlių namus, rekonstravo kleboniją. Konstravo fizikinius
prietaisus (pvz., barometrus ir kt.), muzikos instrumentus (pvz.,
klavesinus, fortepijonus). Taip pat jis sukūrė poemą „Metai“,
parašė pasakėčių lietuvių ir eilėraščių vokiečių kalbomis. Gyvenimo
pabaigoje, nuo 1775 m., įsivėlė į bylinėjimąsi su Tolminkiemio
karališkojo dvaro valdytoju (amtmonu) dėl dvaro, bažnyčios ir valstiečių
žemių separacijos (atskyrimo); atstovavo bažnyčios ir valstiečių pusę;
priėmus kompromisinį sprendimą byla buvo baigta po Donelaičio mirties
(1790).
Kristijonas Donelaitis mirė 1780 m. vasario 18 d. Tolminkiemyje
(Gumbinės apskritis, Mažoji Lietuva; dabar Čistyje Prudy, Karaliaučiaus
sritis, Rusija). Palaidotas Tolminkiemio bažnyčioje.
|
Rytų Prūsija. Iš: Schütz, Caspar. Historia rerum
Prussicarum. Zerbst, 1592.
LMAVB |
|
Prūsijos karalystės žemėlapis. 1798.
LMAVB RSS, K-2540 |
|
Rytų Prūsijos žemėlapis su pažymėta Mažąja Lietuva. 1775.
LMAVB RSS, K-1848 |
Mažosios Lietuvos gyventojos lietuvės. Iš: Bock,
F. S. Versuch einer wirtschaftlichen Naturgeschichte von dem
Koenigreich Ost- und Westpreussen. – T. 1. – Dessau, 1782.
LNMMB |
|
|
|
|
|
Gumbinės apylinkių žemėlapis. 1912.
LMAVB RSS, K-1264 |
|
Karaliaučiaus miesto planas. Iš: Hartknoch,
Christoph (1644–1687). Alt- und Neues Preussen oder
Preussischer Historien zwey Theile ... – Franckfurt und
Leipzig : in Verlegung Martin Hallervorden, 1684.
LMAVB |
|
Vaizdas į senąjį Karaliaučiaus universitetą ir Katedrą.
Prieš 1939. Iš: Кëнингсберг в воспоминаниях ... / сост.
В. Х. Гильманов. – Калининград : Янтарный сказ, 2007.
LMAVB |
|
Karaliaučiaus universitetas. XIX a.
LMAVB |
|
Consignatio Studiosorum Theologiae … : [rankraštis].
– [Karaliaučius], 1735–1829. – 169 lap. – Rankraštinis dokumento
originalas. – Vok., lot. k. – (Mažosios Lietuvos istoriniai aktai.
– 1585–1944; Karaliaučiaus (Königsberg) dokumentai. –
1599–1944).
Karaliaučiaus universiteto Teologijos fakulteto
studentų registracijos knyga, Kristijonas Donelaitis minimas 8
lape.
LNB RKRS, F103-453 |
|
Catalogus Bibliothecae Academiae Regiomontanae : [Karaliaučiaus universiteto bibliotekos katalogas]. –
[Karaliaučius, XVIII a.] – 160 lap. – Įrišta rankr. knyga. –
Vok. k.
Karaliaučiaus (vok. Königsberg, lenk. Królewiec, lot.
Regiomontium) universitetas arba Albertina (nuo steigėjo vardo)
– viena seniausių ir garsiausių Vidurio Europos aukštųjų
mokyklų, veikusi 1544–1945 m. Kristijonas Donelaitis 1736–1740
m. studijavo Teologijos fakultete. Jis mokėsi teologijos,
lotynų, graikų, hebrajų ir prancūzų kalbų, muzikos.
Karaliaučiaus universiteto Teologijos fakultete nuo 1723 m.
veikė Lietuvių kalbos seminaras – pratybos. Jį lankė ir K.
Donelaitis, kur susipažino su senosiomis ir naujai išleistomis
lietuviškomis knygomis. Jaunuolis iš Karaliaučiaus išvyko gavęs
aukštąjį išsilavinimą ir nepraradęs kultūrinio bei dvasinio
ryšio su savąja tauta.
LMAVB RS, F15-266 |
|
|
|
|
Ruigys, Pilypas. Betrachtung der littauischen Sprache in
ihrem Ursprunge, Wesen und Eigenschaften ... / von Philipp
Ruhig, Pfarrern und Seniore zu Walterkehmen ... – Königsberg :
druckts und verlegts Johann Heinrich Hartung, 1745.
Lituanistinis Donelaitį pažinojusio Pilypo Ruigio (*1675–†1794) veikalas:
Lietuvių kalbos kilmės, būdo ir savybių tyrimas,
išleistas Karaliaučiuje 1745.
LMAVB |
|
Ruigys, Povilas Fridrichas. Anfangsgründe einer
littauischen Grammatick, in ihrem natürlichen Zusammenhange
entworfen / von Paul Friedrich Ruhig, der Gottesgelahrtheit
Beflissenen, zur Zeit Docenten im littauischen Seminario zu
Königsberg. – Königsberg : druckts und verlegts Johann Heinrich
Hartung, 1747.
Pilypo sūnaus Povilo Fridricho Ruigio (*1725–†po 1781) Lietuvių
gramatikos pradmenys, išleisti Karaliaučiuje 1747.
LMAVB |
|
Pisanski, Georg Christoph. Commentatio
historico-critica de tribus liunguis Regno Prussiae vernaculis,
quam ... publicae disquisitioni subiicit G. Chr. Pisanski ...
respondente I. Th. Lilienthal ... a. D. XVII. Junii, [1767].
– Regiomonti : Litteris viduae Ioannis Friderici Driestii,
[1747]. Donelaičio amžininko, Karaliaučiaus universiteto
profesoriaus Georgo Christopho Pisanski'o (*1725–†1790)
veikalas apie tris vietines Prūsijos karalystės kalbas: vokiečių,
lietuvių ir lenkų, išleistas Karaliaučiuje 1767.
LMAVB |
|
Karaliaučiaus pilis. 1944.
LMAVB |
|
Karaliaučiaus pilies griuvėsiai. 1963.
LMAVB |
|
Tolminkiemio bažnyčia. 1979.
Kristijonas Donelaitis
nuo 1743 m. iki gyvenimo pabaigos buvo Tolminkiemio parapijos
klebonas. Jis pastatydino Tolminkiemyje naują mokyklą, klebonų
našlių namą, perstatė kleboniją, bažnyčią. K. Donelaitis
sekmadieniais ir šventadieniais bažnyčioje apeigas atlikinėjo ir
pamokslus sakė dviem kalbomis: priešpiet – vokiečių, popiet –
lietuvių. 1780 vasario 18 d. K. Donelaitis buvo palaidotas
Tolminkiemio bažnyčioje.
Napalio Kitkausko archyvas |
|
Tolminkiemio klebonija. 1985.
Šiame name 1743–1780 m. gyveno K. Donelaitis. Čia jis sukūrė
poemą „Metai“.
Napalio Kitkausko archyvas |
|
K. Donelaičio paskyrimo į Tolminkiemį aktai.
– 1743.
– 19 lap. –
Rankraščio kopija. – Vok. k.
Originalas saugomas Prūsijos
kultūros paveldo slaptajame valstybės archyve, GStA PK, XX. HA
EM abt., 55 d., no. 915.
|
|
|
|
|
K. Donelaičio prašymai skirti adjunktą į Tolminkiemį.
– 1779–1780. – 11 lap. –
Rankraščio kopija. – Vok. k.
Originalas saugomas Prūsijos
kultūros paveldo slaptajame valstybės archyve, GStA PK, XX. HA
EM abt., 55 d., no. 920.
|
|
|
|
K. Donelaičio našlės išlaikymo Tolminkiemyje aktas.
–
1789 04 25. – 3 lap. –
Rankraščio kopija. – Vok. k.
Originalas saugomas Prūsijos kultūros paveldo slaptajame
valstybės archyve, GStA PK, Sign. XX. HA EM abt., 55 d., no.
919.
Klebono našlei Prūsijoje buvo išskiriamas vienas ūbas žemės
(t. y. apie 21–42 ha). Ji turėjo teisę naudotis ta žeme
nemokamai arba galėjo ją išnuomoti. Gautas mokestis įplaukdavo į
vietos bažnyčios kasą. Našlės gyvendavo joms skirtame name,
pastatytame netoli bažnyčios. Našlių namas Tolminkiemyje minimas
jau XVII a. viduryje. 1764 m. K. Donelaičio rūpesčiu buvo
pastatytas naujas medinis statinys. Šiame našlių name poeto
žmona Ana Regina gyveno 15 metų.
|
|
|
Skelbdamas šaltinius su Donelaičio gyvenimu bei įrašais, daugiausia
nusipelnė Leipcigo universiteto profesorius Francas Oskaras Tetzneris (*1863–†1919),
publikavęs
savo straipsnius leidinyje „Altpreussische Monatsschrift“ (Karaliaučius)
ir kitur.
Aukščiau eksponuoti dokumentai, saugomi Prūsijos kultūros paveldo
slaptajame valstybės archyve Berlyne nepateko į jo akiratį, tuo pačiu ir į
Lietuvos mokslo apyvartą.
Ant amžino Atminimo Kr. Donelaiczio, didziojo
Lietuvininko. Prologas.
–
Spaudinys.
– Liet. k.
Iš: Lietuviška Zeitunga. 1900, nr. 2.
Pirmą sykį įamžinti Kristijono Donelaičio
atminimą bandyta XIX a. pabaigoje poeto gimtinėje. Tuo metu jau
kilo susidomėjimas būrų poeto kūryba ir gyvenimu. Jo biografas
dr. Francas Oskaras Tetzneris (Franz Oskar Tetzner; *1863–†1919)
susitarė su Lazdynėlių šeimininku dvarininku E. fon Belovu (E.
von Below), ir 1896 metų balandžio 8 dieną Belovų sode
Lazdynėliuose buvo pašventintas paminklinis akmuo K. Donelaičio
garbei. Šventės metu buvo perskaitytas šis eilėraštis, kurį
sukūrė dr. F. O. Tetzneris, o į lietuvių kalbą išvertė dr.
Jurgis Sauerveinas (Georg Sauerwein, slapyvardis – Girėnas;
*1831–†1904).
LMAVB RS, F255-1560, lap. 13. |
|
|
|
Paminklinis akmuo
Iš: Der Pfarrerdichtervon Tollmingkehmen und seine Zeit /
gesammelt und aufgeschrieben von Lutz Wenau.
– Lilienthal :
Selbstverlag, 1996. |
|
Tolminkiemio bažnyčios projektas. XVIII a. vid.
Napalio Kitkausko archyvas |
Tolminkiemis. Sigito Narbuto nuotraukos
Šio puslapio informacija atnaujinta 2014-06-30 |