Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka,
1912–2012

Apie parodą

Bibliotekos istorija

Viešosios Vrublevskių bibliotekos pradžia

T. Vrublevskis ir šeima

T. Vrublevskio ir Viešosios Vrublevskių bibliotekos bičiuliai

Valstybinė Vrublevskių biblioteka

Biblioteka Lietuvos mokslų akademijoje

Bibliotekos unikumai ir raritetai

Jų darbai garsina Biblioteką

Iš Bibliotekos veiklos

Laisvalaikio akimirkos

Bibliotekos unikumai ir raritetai

 

1997 m. Rezerviniame (dabar Atsargos) fonde buvo surastas šešių leidinių konvoliutas, į Biblioteką patekęs po Antrojo pasaulinio karo rengtų ekspedicijų Karaliaučiaus krašte. Ketvirtasis šio konvoliuto aligatas (spausdinta knyga, įrišta į vieną tomą su kitais leidiniais) – lenkų raštijos veikėjo, protestantiškos literatūros leidėjo Jano Seklucjano (apie 1510–1578) parengtas 16 p. katekizmas Katechismu text prosti dla prostego ludu, 1545 m. lenkų kalba išėjęs Karaliaučiuje, H. Weinreicho spaustuvėje. Šio leidinio egzempliorius yra unikalus, vienintelis iki šiol žinomas pasaulyje. Ši knygelė – vienas iš pagrindinių šaltinių pirmajai spausdintai knygai lietuvių kalba – 1547 m. toje pačioje spaustuvėje išėjusiam M. Mažvydo (apie 1510–1563) Katekizmui.

2009 m. pripažintas regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis
Lietuvos nacionalinį registrą.
L-16/61

Retų spaudinių skyriaus Smulkiosios spaudos fonde saugomas Lietuvos Vyriausiosios tautos tarybos 1794 m. gegužės 15 d. aplinkraštis dėl Tado Kosciuškos 1794 m. gegužės 2 d. universalo – vienintelis Lietuvoje žinomas egzempliorius. Šis trijų puslapių dokumentas lietuvių kalba buvo išspausdintas Vilniaus akademijos spaustuvėje 1794 m.

2011 m. pripažintas regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą.
Sm-sp-2451

Eksponatai iš unikalios Retų spaudinių skyriuje saugomos dantiraščių – seniausių Lietuvoje rašto paminklų – kolekcijos. Originalią molio ir gipso atspaudų kolekciją šumerų ir akadų kalbomis buvusiai Valstybinei Vrublevskių bibliotekai buvo deponavęs orientalistas, kolekcionierius Pranciškus Tičkovskis (Tyczkowski, 1893 – XX a. 9 deš.), įsigijęs šiuos rašto paminklus Artimuosiuose Rytuose pirmajame XX a. ketvirtyje

Lietuviškų religinių raštų rengėjo jėzuito Pranciškaus Šrubauskio (1620–1680), kilusio iš Kauno, knyga Pamokslas krikśćioniszkas (trečioji laida, išėjusi 1743 m. Vilniaus akademijos spaustuvėje) turi senąjį Vrublevskių bibliotekos lituanikos fondo saugojimo šifrą ir Mykolo Brenšteino ekslibrisą.
LK-18/14
Lietuvos mokslo istorijai reikšmingas Vilniaus akademijos profesoriaus Osvaldo Kriugerio (Krüger, apie 1598–1655) praktinės aritmetikos vadovėlis Arithmetica practica, išspausdintas 1635 m. Šiandien yra žinomi du išlikę šio leidinio egzemplioriai: vienas – Lenkijos MA bibliotekoje Gdanske, kitas – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje. Pastarasis egzempliorius, restauruotas 1988 m., turi Vilniaus misionierių vienuolyno nuosavybės įrašą.
L-17/151
1592 m. Vilniuje, J. Karcano spaustuvėje išleista Jono Radvano lotyniškai sukurta herojinė poema Radviliada apie Lietuvos karvedį Mikalojų Radvilą Rudąjį (1512–1584) ir garsiausią jo vadovaujamos lietuvių kariuomenės pergalę prieš Maskvos pulkus (1564). Be poemos, knygoje yra išspausdinti kiti proginiai įvairių autorių kūriniai lotynų ir lenkų kalbomis. Pasaulyje žinoma nedaug išlikusių šio leidinio egzempliorių. Lietuvoje yra saugomas tik vienas iš jų, turintis reikšmingą provenienciją: XVII a. viduryje Lietuvos didikas Kazimieras Leonas Sapiega šią knygą padovanojo Vilniaus akademijos bibliotekai (tai liudija priešlapyje išlikęs donacinis įrašas), XIX a. pabaigoje knyga buvo kitos Lietuvos didikų šeimos Henriko de Broel-Platerio bibliotekoje, 1907 m. ją įsigijo advokatas, bibliofilas Tadas Stanislovas Vrublevskis.
L-16/18

Trys Lozoriaus Zengštoko (Sengstak; 1562–1621) lietuvių kalba parengtos knygos, kartu įrištos viename konvoliute. Visos jos išleistos 1612 m. Karaliaučiuje, J. Fabricijaus spaustuvėje. Tai – Martino Lutherio (1483–1546) Enchiridion. Katechismus maszas ...; Evangelias bei epistolas... (abi knygas iš vokiečių kalbos vertė Baltramiejus Vilentas, 1525–1587); Giesmes chriksczionischkos ir duchaunischkos. Didžiąją pastarosios knygos dalį sudaro Martyno Mažvydo (apie 1510–1563) ir Jono Bretkūno (1536–1602) giesmynai, o likusią – paties L. Zengštoko bei kitų autorių verstos giesmės. Konvoliutas turi Walenrodtų bibliotekos Karaliaučiuje ekslibrisą.
LK-17/6-7-8

1636 m. Vilniaus Šv. Dvasios brolijos spaustuvėje išspausdintas vienuolyno vyresniojo, tėvo Samuelio Zaleskio pasakyto laidotuvių pamokslo Strzały wyborne na pogrzebie Dorothy Wołowiczowny Janowey Abramowiczowey tekstas – vienintelis šiuo metu žinomas egzempliorius. Knygoje yra Vilniaus mokslo bičiulių draugijos, Vilniaus meno ir mokslo draugijos, grafo Antano Tiškevičiaus nuosavybės ženklai: ekslibrisai ir antspaudai.
L-17/68

1965 m. gautoje istoriko akademiko Konstantino Jablonskio (1892–1960) bibliotekoje tarp bibliografinių retenybių buvęs ir Vilniaus pranciškonų spaustuvės leidinys Pranciškonų konventualų Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje senovė. Šį 1671 m. išėjusį istorinį veikalą parašė pranciškonas Jokūbas Pranciškus Dluskis (apie 1630–1683), 1667 m. įsteigęs Pranciškonų spaustuvę. Vienintelis Lietuvoje žinomas egzempliorius įrištas su kitomis trimis knygomis, vienaip ar kitaip susijusiomis su pranciškonais: 2 knygos, išleistos XVII a., 1 –  XVIII a. Konvoliutas priklausė Valkininkų pranciškonų vienuolynui: Ex Bibliotheca Conventus Olkinensis.
KJ8028/1Jabl

Vokiečių kartografo Georgo Brauno (Bruin, 1541–1622) didžiųjų pasaulio miestų atlaso Civitates orbis terrarum, šešiomis knygomis išleisto Kelne 1572–1617 m. pirmoji knyga (1572). Lietuvoje ši knyga yra vienintelė. Atlasas įrištas XVI a. pabaigoje Drezdene.
K3-129

Trumpas šventadieniams skirtų evangelijų rinkinys (Turovo evangelijos fragmentas), XI a.

Trumpo šventadieniams skirtų evangelijų rinkinio (žinomo Turovo evangelijos vardu) fragmentą 1865 m. Turove (netoli Minsko, dab. Baltarusijos respublikos teritorijoje) anglių dėžėje archeografinės ekspedicijos metu rado mokytojas Nikolajus Sokolovas. Tai ankstyviausias rašto paminklas, saugomas Lietuvoje. Turovo evangelija atskleidžia buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijos stačiatikių bažnyčios dvasinės ir materialinės gyvensenos, knygos kultūros ištakas.
2007 m. gegužės 2 d. Turovo evangelija pripažinta regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir įtraukta į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą.
F19-1

Avraamkos metraštis, 1495.
Avraamkos metraštis – tai Lietuvos metraščio Trumpojo sąvado Vilniaus nuorašas, sudarytas XV a. viduryje Smolenske. Jo 436–450 puslapiuose yra seniausias „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių metraštis“, apimantis įvykius nuo Algirdo mirties 1377 m. iki Vytauto valdymo pradžios 1392 m. Avraamkos metraštis yra ne tik istorinis XIV–XV a. šaltinis, bet ir kultūros reiškinys, žymintis lietuvių grožinės literatūros pradžią. 2011 m. birželio 28 d. metraštis pripažintas regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir įtraukta į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą.
F22-49

Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos privilegija Vilniaus katedrai (Vilnius, 1387 II 17).

Ypatingą vietą užima svarbiausias krikščionybės įvedimo Lietuvoje dokumentas – Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos privilegija Vilniaus katedrai. Tai ankstyviausias Lietuvos Respublikoje saugomas Lietuvoje surašytas pergamentas. Šiuo aktu buvo įkurta ir aprūpinta vyskupo institucija. Ši privilegija yra svarbiausias krikščionybės įvedimo Lietuvoje aktas.
2006 m. kovo 30 d. privilegija pripažinta regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir įtraukta į UNESCO programos „Pasaulio atmintis" Lietuvos nacionalinį registrą.
F6-1

Ldk Aleksandro privilegija, patvirtinanti Vitebsko bažnyčios fundaciją (Vilnius, 1503 VIII 17).

Dokumentą patvirtinantis LDK didysis antspaudas pradeda LDK didžiųjų antspaudų sąrašą ir yra vienintelis išlikęs tokio pobūdžio sfragistikos paminklas iš Ldk Aleksandro laikų. Antspaudo originalumą 2001 m. nustatė Lietuvos heraldikos komisijos prie Respublikos Prezidento pirmininkas, istorikas dr. Edmundas Rimša. 2011 m. birželio 28 d. privilegija pripažinta regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir įtraukta į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“  Lietuvos nacionalinį registrą.
F6-85