Apie parodą
Bibliotekos istorija
Viešosios
Vrublevskių bibliotekos pradžia
T. Vrublevskis ir šeima
T. Vrublevskio ir
Viešosios Vrublevskių bibliotekos bičiuliai
Valstybinė Vrublevskių biblioteka
Biblioteka Lietuvos mokslų akademijoje
Bibliotekos unikumai ir raritetai
Jų darbai garsina
Biblioteką
Iš Bibliotekos veiklos
Laisvalaikio akimirkos
|
Bibliotekos unikumai ir raritetai
|
|
1997 m. Rezerviniame (dabar Atsargos) fonde buvo surastas šešių leidinių konvoliutas, į
Biblioteką patekęs po Antrojo pasaulinio karo rengtų ekspedicijų
Karaliaučiaus krašte. Ketvirtasis šio konvoliuto aligatas
(spausdinta knyga, įrišta į vieną tomą su kitais leidiniais) – lenkų
raštijos veikėjo, protestantiškos literatūros leidėjo Jano Seklucjano (apie 1510–1578) parengtas 16 p. katekizmas Katechismu
text prosti dla prostego ludu, 1545 m. lenkų kalba išėjęs
Karaliaučiuje, H. Weinreicho spaustuvėje. Šio leidinio egzempliorius
yra unikalus, vienintelis iki šiol žinomas pasaulyje. Ši knygelė –
vienas iš pagrindinių šaltinių pirmajai spausdintai knygai lietuvių
kalba – 1547 m. toje pačioje spaustuvėje išėjusiam M. Mažvydo (apie
1510–1563) Katekizmui.
2009 m. pripažintas regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektu
ir įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“
Lietuvos nacionalinį registrą.
L-16/61 |
|
|
Retų spaudinių skyriaus
Smulkiosios spaudos fonde saugomas Lietuvos Vyriausiosios tautos
tarybos 1794 m. gegužės 15 d. aplinkraštis dėl Tado Kosciuškos 1794
m. gegužės 2 d. universalo – vienintelis Lietuvoje žinomas
egzempliorius. Šis trijų puslapių dokumentas lietuvių kalba buvo
išspausdintas Vilniaus akademijos spaustuvėje 1794 m.
2011 m. pripažintas regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektu
ir įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos
nacionalinį registrą.
Sm-sp-2451 |
|
Eksponatai iš unikalios Retų
spaudinių skyriuje saugomos dantiraščių – seniausių Lietuvoje rašto
paminklų – kolekcijos. Originalią molio ir gipso atspaudų kolekciją
šumerų ir akadų kalbomis buvusiai Valstybinei Vrublevskių
bibliotekai buvo deponavęs orientalistas, kolekcionierius Pranciškus
Tičkovskis (Tyczkowski, 1893 – XX a. 9 deš.), įsigijęs šiuos rašto
paminklus Artimuosiuose Rytuose pirmajame XX a. ketvirtyje |
|
|
Lietuviškų religinių raštų
rengėjo jėzuito Pranciškaus Šrubauskio (1620–1680), kilusio iš
Kauno, knyga Pamokslas krikśćioniszkas (trečioji laida, išėjusi 1743
m. Vilniaus akademijos spaustuvėje) turi senąjį Vrublevskių
bibliotekos lituanikos fondo saugojimo šifrą ir Mykolo Brenšteino
ekslibrisą.
LK-18/14 |
|
Lietuvos mokslo istorijai
reikšmingas Vilniaus akademijos profesoriaus Osvaldo Kriugerio (Krüger,
apie 1598–1655) praktinės aritmetikos vadovėlis Arithmetica practica, išspausdintas 1635 m. Šiandien yra žinomi du išlikę šio
leidinio egzemplioriai: vienas – Lenkijos MA bibliotekoje Gdanske,
kitas – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje. Pastarasis egzempliorius,
restauruotas 1988 m., turi Vilniaus misionierių vienuolyno
nuosavybės
įrašą.
L-17/151 |
|
1592 m. Vilniuje, J. Karcano
spaustuvėje išleista Jono Radvano lotyniškai sukurta herojinė poema
Radviliada apie Lietuvos karvedį Mikalojų Radvilą Rudąjį
(1512–1584) ir garsiausią jo vadovaujamos lietuvių kariuomenės
pergalę prieš Maskvos pulkus (1564). Be poemos, knygoje yra
išspausdinti kiti proginiai įvairių autorių kūriniai lotynų ir lenkų
kalbomis. Pasaulyje žinoma nedaug išlikusių šio leidinio
egzempliorių. Lietuvoje yra saugomas tik vienas iš jų, turintis
reikšmingą provenienciją: XVII a. viduryje Lietuvos didikas
Kazimieras Leonas Sapiega šią knygą padovanojo Vilniaus akademijos
bibliotekai (tai liudija priešlapyje išlikęs donacinis įrašas), XIX
a. pabaigoje knyga buvo kitos Lietuvos didikų šeimos – Henriko de
Broel-Platerio – bibliotekoje, 1907 m. ją įsigijo advokatas,
bibliofilas Tadas Stanislovas Vrublevskis.
L-16/18 |
|
1965 m. gautoje istoriko
akademiko Konstantino Jablonskio (1892–1960) bibliotekoje tarp bibliografinių retenybių
buvęs ir Vilniaus pranciškonų spaustuvės leidinys Pranciškonų konventualų Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje senovė. Šį 1671 m.
išėjusį istorinį veikalą parašė pranciškonas Jokūbas Pranciškus Dluskis (apie 1630–1683), 1667 m. įsteigęs Pranciškonų spaustuvę.
Vienintelis Lietuvoje žinomas egzempliorius įrištas su kitomis
trimis knygomis, vienaip ar kitaip susijusiomis su pranciškonais: 2
knygos, išleistos XVII a., 1 – XVIII a. Konvoliutas priklausė
Valkininkų pranciškonų vienuolynui: Ex Bibliotheca Conventus
Olkinensis.
KJ8028/1Jabl |
|
|
Vokiečių kartografo Georgo
Brauno (Bruin, 1541–1622) didžiųjų pasaulio miestų atlaso
Civitates orbis terrarum, šešiomis knygomis išleisto Kelne
1572–1617 m. pirmoji knyga (1572). Lietuvoje ši knyga yra
vienintelė. Atlasas įrištas XVI a. pabaigoje Drezdene.
K3-129 |
|
Trumpas šventadieniams skirtų
evangelijų rinkinys (Turovo evangelijos fragmentas), XI a.
Trumpo šventadieniams skirtų evangelijų rinkinio (žinomo Turovo
evangelijos vardu) fragmentą 1865 m. Turove (netoli Minsko, dab.
Baltarusijos respublikos teritorijoje) anglių dėžėje archeografinės
ekspedicijos metu rado mokytojas Nikolajus Sokolovas. Tai
ankstyviausias rašto paminklas, saugomas Lietuvoje. Turovo evangelija
atskleidžia buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijos
stačiatikių bažnyčios dvasinės ir materialinės gyvensenos, knygos
kultūros ištakas.
2007 m. gegužės 2 d. Turovo evangelija pripažinta regioninės
reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir įtraukta į UNESCO programos
„Pasaulio atmintis“
Lietuvos nacionalinį registrą.
F19-1 |
|
|
Avraamkos metraštis,
1495.
Avraamkos metraštis – tai Lietuvos metraščio Trumpojo sąvado
Vilniaus nuorašas, sudarytas XV a. viduryje Smolenske. Jo 436–450
puslapiuose yra seniausias „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių metraštis“,
apimantis įvykius nuo Algirdo mirties 1377 m. iki Vytauto valdymo
pradžios 1392 m. Avraamkos metraštis yra ne tik istorinis XIV–XV a.
šaltinis, bet ir kultūros reiškinys, žymintis lietuvių grožinės
literatūros pradžią. 2011 m. birželio 28 d. metraštis pripažintas
regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir įtraukta į
UNESCO programos „Pasaulio atmintis“
Lietuvos nacionalinį registrą.
F22-49 |
|
Lenkijos karaliaus ir Lietuvos
didžiojo kunigaikščio Jogailos privilegija Vilniaus katedrai
(Vilnius, 1387 II 17).
Ypatingą vietą užima svarbiausias krikščionybės įvedimo Lietuvoje
dokumentas – Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio
Jogailos privilegija Vilniaus katedrai. Tai ankstyviausias Lietuvos
Respublikoje saugomas Lietuvoje surašytas pergamentas. Šiuo aktu
buvo įkurta ir aprūpinta vyskupo institucija. Ši privilegija yra
svarbiausias krikščionybės įvedimo Lietuvoje aktas.
2006 m. kovo 30 d. privilegija pripažinta regioninės reikšmės
dokumentinio paveldo objektu ir įtraukta į UNESCO programos
„Pasaulio atmintis" Lietuvos nacionalinį registrą.
F6-1 |
|