Pratarmė

I. Vilniaus Bernardinų kapinių įkūrimas ir raida

II. Laidojimo dokumentacija

III. Bernardinų kapinių tyrinėjimai XIX a. II pusėje–XX a. I pusėje
   1. Antanas Lazarovičius
   2. Albertas Liudvikas             Zoštautas
   3. Vaclovas Veitka
   4. Liucijonas Eduardas Uzembla

Literatūros sąrašas

III. Bernardinų kapinių tyrinėjimai XIX a. II pusėje–XX a. pirmoje pusėje

Bernardinų kapinių tyrinėjimų istorija prasidėjo praėjus vos kelioms dešimtims metų po jų įsteigimo. Jau XIX a. buvo pradėta nurašinėti žymesnių asmenybių antkapinių paminklų įrašus, fiksuoti meniškesnius skulptūrų elementus, skelbti tyrimų rezultatus spaudoje, rengti Vadovus po Vilnių ir jo kapines, telkti visuomenę kapinių tvarkymo ir išsaugojimo darbams.

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomas bene žymiausių XIX a. – XX a. pirmosios pusės Bernardinų kapinių tyrinėtojų – Antano Lazarovičiaus, Alberto Liudviko Zoštauto, Vaclovo Veitkos, Liucijono Eduardo Uzemblos – archyvinis palikimas: pastabos, užrašai apie senąsias Vilniaus (tarp jų ir Bernardinų) kapines, susirašinėjimas įvairiais kapinių tyrinėjimo klausimais, antkapių įrašų nuorašų kartotekos, Bernardinų kapinėse palaidotų asmenų sąrašai, planai, piešiniai, straipsniai, archyvinių dokumentų kolekcijos. Tai itin vertinga istorinė medžiaga, atskleidžianti daug įdomių šių tyrinėtojų biografijos faktų, padedanti susidaryti vaizdą apie kapinių tyrimų būklę XIX a. – XX a. pirmoje pusėje, suteikianti galimybę pažinti ir rekonstruoti sunykusius paminklus.