Vilniaus Bernardinų kapinės rašytiniuose ir ikonografiniuose šaltiniuose

III. Bernardinų kapinių tyrinėjimai XIX a. II pusėje–XX a. I pusėje
   1. Antanas Lazarovičius
   2. Albertas Liudvikas             Zoštautas
   3. Vaclovas Veitka
   4. Liucijonas Eduardas Uzembla

Literatūros sąrašas

III. 1. ANTANAS LAZAROVIČIUS (Antoni Łazarowicz, slapyv. Władysław Tekieliński, Teliński, Rembieliński, 1817–1905) – rašytojas, poetas, kraštotyrininkas, vienas pirmųjų Vilniaus kapinių tyrinėtojų. Išleido eilėraščių rinkinį Raktažolių puokštė (Vilnius, 1881), du lenkų kalbos elementorius (Varšuva, 1879, 1894), bendradarbiavo periodikoje. Paskelbė istorijos šaltinį Mokyklų ir universiteto bei svarbesnių 1781–1824 metų įvykių Vilniuje dienoraštis (Vilnius, 1876). Tyrinėjo Vilniaus ir kitų Lietuvos bei Lenkijos vietovių (Varšuvos, Čenstachavos) kapines. Duomenis apie kapines pradėjo rinkti 1842 m. ir rinko visą gyvenimą, tikėdamasis kada nors paskelbti, tačiau šio sumanymo jam nepavyko įgyvendinti. Po A. Lazarovičiaus mirties (palaidotas Rasų kapinėse) pluoštas jo rankraščių L. E. Uzemblos pastangomis pateko į vieną didžiausių prieškariu Vilniuje veikusių bibliotekų – Valstybinę Vrublevskių biblioteką. Šiuo metu jie saugomi Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriaus Bendrajame fonde (F9) ir Kartotekų kolekcijoje (F28). Tai daugiausia juodraštiniai užrašai, pastabos, istorinės žinios apie įvairias – tarp jų ir Bernardinų – kapines, antkapių įrašų nuorašai, laiškų neįvardytiems adresatams juodraščių fragmentai.

Literatūra: PSB, t. 18, 1973, p. 286; Girininkienė, Paulauskas, 1988, p. 63; Syrnicka, 2001, p.13–14.

		1. [Antano Lazarovičiaus laiško neįvardytam adresatui juodraštis] Vilnius, 1898 m. liepos 19 d. Lenkų kalba Rankraštis, popierius, 22,5x17,5 cm LMAVB RS, F9-2212, l. 120 Laiške neįvardytam adresatui A. Lazarovičius praneša, kad jam nepavyko savo užrašuose surasti duomenų apie Vilniaus Bernardinų kapinėse 1825 m. palaidoto Fr. Jelskio (Fr. Jelski) kapą, pažymi, jog Vilniaus kapinėse yra daug blogos būklės antkapių, todėl juos būtina tyrinėti, kol jie visiškai nesunyko, užsimena, kad buvo bebaigiąs parengti spaudai antkapinių paminklų įrašų nuorašų rinkinį, tačiau carinės valdžios įsakymu uždarius lenkų spaustuves Vilniuje, nebeturėjo galimybės jo publikuoti. Literatūra: Syrnicka, 2001, p. 14.
		2. Nagrobki i nadpisy XIX a. II pusė – XX a. pradžia Lenkų, lotynų, vokiečių, rusų, prancūzų kalbomis Rankraščių rinkinys, popierius, 37x23 cm ir mažiau Proveniencija: BIBL. WRÓBŁEWSKICH... [antspaudas]; Rkp.2212 [įrašas]; B-20-L [įrašas]. LMAVB RS, F9-2212, 158 l. Antano Lazarovičiaus sukaupta medžiaga apie įvairias kapines ir jų tyrinėtojus, sumanytų publikacijų ir laiškų juodraščių fragmentai, antkapių įrašų nuorašai. Iš šių rankraščių matyti, kad paminkluose iškaltomis poetinėmis epitafijomis tyrinėtojas susidomėjo dar jaunystėje – pradėjo jas nurašinėti 1842 metais, kai jam buvo 25-eri, ir kaupė jų nuorašus visą gyvenimą, tikėdamasis kada nors publikuoti.
		3. Rękopisy A. Łazarowicza (Telińskiego). Cmentarze XIX a. II pusė Lenkų, vokiečių, prancūzų kalbomis Rankraščių rinkinys, popierius, 37x22 cm ir mažiau LMAVB RS, F28-20, 55 l. Įvairaus pobūdžio A. Lazarovičiaus rankraščių rinkinys. Čia galima rasti jo rašinių apie Vilniaus bažnyčias, kapines ir jose esančius paminklus juodraščių, jo sukurtų eilėraščių, netgi 1853–1865 m. rašyto dienoraščio, kuriame tarp svarbiausių dienos įvykių minimos ir jo pažinotų žmonių laidotuvės, fragmentą (l. 23–29). 8–12-ame lapuose pateikiama Vilniaus Bernardinų ir Šv. Onos bažnyčių istorijos faktų, Bernardinų kapinių kolumbariumų paminklinių lentų įrašų nuorašų. Šie rankraščiai gana sunkiai įskaitomi, ne itin tvarkingi. Sprendžiant iš kelių tarp jų įsimaišiusių kita ranka rašytų lapų, kažkieno padedamas A. Lazarovičius ketino juos susisteminti ir gražiai perrašyti.
		4. Cmentarze, nagrobki 1902 m. Lenkų kalba Rankraštis, popierius, 22,5x18,5 cm ir mažiau LMAVB RS, F28-19, 26 p. Antano Lazarovičiaus užrašų sąsiuvinis, kuriame užfiksuotos mintys apie mirtį, kapines ir pateikta keletas epitafijų nuorašų. Čia, kaip ir kituose išlikusiuose tyrinėtojo rankraščiuose, daugiausia vietos skirta Rasų kapinėms. Bernardinų nekropolis paminėtas fragmentiškai.