Pranciškus Skorina (apie 1490 Polocke–apie 1551 Prahoje).

Laisvųjų mokslų ir medicinos daktaras, 1512 m. Paduvos universitete gavęs išsilavinimą. Vilniuje dirbo vyskupo rūmų gydytoju.

Medicinos daktaro diplomas, 1556 05 27 duotas Feraros meno ir medicinos kolegijoje Jurgiui Petkūnui iš Eišiškių.

Dydis: 42x61 cm.

LMAVB RS, F6-90

LDK Stepono Batoro privilegija, 1584 06 05, Vilnius.

Šiuo raštu asmenims, nepriklausantiems Vilniaus barzdaskučių ir chirurgų cechui ir neturintiems medicinos daktaro laipsnio, draudžiama gydyti žmones; taip pat nustatomos įstojimo į cechą ir egzaminavimo taisyklės.

Restauruotas.
Dydis: 31x55 cm

LMAVB RS, F1-200

Platter, Felix (1536–1614). De febribus liber... – Francofurti : apud heredes Andreae Wecheli, Claudium Marnium & Ioannem Aubrium, 1597. – [8], 354 [i.e. 358] p., 1 lap. lent. : inic., signetas ; 8° (16 cm).

Knyga apie karščiavimus. – Su dedikacija Jonušui Radvilai (1579–1620), Biržų ir Dubingių kunigaikščiui, Vilniaus kaštelionui.

V1-146

Martens, Severinus Conradi. Theses medicae de vertigine : quas... publicae examinandas proponit Severinus Conradi Martens, Lithuanus, ad diem 22 Novemb. ... –  Heidelbergae : e typographeio Iohannis Lancelloti,1600. – 20 p. : inic., vinj. ; 4° (19 cm).

L-16/47

Medicinos tezės apie Svaigulį, kurias, pirmininkaujant garsiausiam ir labiausiai patyrusiam ponui Lubertui Estui, medicinos daktarui, botanikos, anatomijos ir fiziologijos profesoriui, didžiai gerbiamam savo mokytojui, seniausioje Heidelbergo akademijoje viešai gina Severinas Conradas Martens, Lietuvis.

Simoni, Simone (1532–1602). Disputatio de putredine / authore Simone Simonio, philosophiae medicinaequ[ue] doctore... – Cracoviae [Kraków]: in officina typographica Lazari, 1584. – 404 p. : inic. ; 4° (19,5 cm).

XVI/94

Simonas Simonijus – gydytojas, reformacijos Lietuvoje veikėjas, aktyvus religinių ir filosofinių disputų dalyvis. Baigęs Paduvos universitetą, tobulinosi Ženevoje ir Heidelberge. Atvykęs į Lietuvą, dirbo Ldk Stepono Batoro rūmuose gydytoju. Kunigaikštis, turėdamas sveikatos problemų, buvo priglaudęs ir kitą gydytoją, taip pat italą Mikalojų Bucelą. Abu gydytojai gydė konkuruodami, pirmasis – nuo podagros, antrasis – nuo astmos. Manoma, kad tai pagreitino Stepono Batoro mirtį.

Vilniuje, Karcanų spaustuvėje, 1584 m. buvo išleistas pirmasis LDK medicininis S. Simonijaus veikalas Commentariola medica et physica ad aliquot scripta.

Thurneysser zum Thurn, Leonhardt (1531–1596). Historia unnd Beschreibung influentischer elementischer und natürlicher Wirckungen aller fremden unnd heimlichen erdgewechssen auch irer Subtiliteten sampt warhafftiger und künstlicher Conterfeitung derselbigen...– Berlin, 1578. – [12], 156, [22] p. : inic., iliustr.; 2° (36 cm).

Ca2-23/2

Knyga išleista su karališkosiomis Šventosios Romos Imperijos imperatoriaus, Čekijos ir Vengrijos karaliaus Maksimiliano II-ojo bei Ldk ir Lenkijos karaliaus Stepono Batoro privilegijomis.

Autorius – mineralogas, alchemikas, botanikas, gydytojas, dirbęs kunigaikščių dvaruose, keliavęs po Europą, Rytus ir Šiaurės Afriką, gyvenęs pasiturinčiai, išleidęs ir kitų veikalų.

Da Monte, Giovanni Battista (1498–1551). Consultationum medicarum opus absolutissimum : in quo ad consilia omnia prius edita, ea que singulari cura, diligentia & fide nunc emendata, accesserunt centum fere nunquam antea typis expressa, luce atque lectione omnium studiosorum artis medicae dignissima / studio atque opera Ioannis Cratonis Vratislaviensis, medici caesarei. – Basileae [Basel] : per Henricum Petri et Petrum Pernam, 1565. – [10] lap., 1024 skl.: inic., portr. ; 2° (32 cm).

V2-66                                                                                             

Autorius – italų medikas, daugiausiai dirbęs Veronoje. Andrėjaus Vezalijaus studijų draugas. Klinikinės medicinos pradininkas, integravęs teoriją į praktinę mediciną, anatomijos teatro sumanytojas, Avicenos, Raze’s, Galeno veikalų leidėjas, universitetinio botanikos sodo 1545 m. įkūrėjas. Praktinės medicinos profesorius Feraros ir Paduvos universitetuose. Išugdęs mokinių ir pasekėjų. Vertinamas kaip antrasis Galenas.

Eksponuojamas veikalas parengtas gydytojo Johanno Kratono (Crato; 1519–1585). Čia galime paskaityti, kaip praktiškai nagrinėjami įvairūs ligų ir negalavimų atvejai. Jie siejami su konkrečiu žmogumi ir bendra jo būkle. Čia aprašytas Lietuvos didžiosios kunigaikštienės, Lenkijos karalienės Bonos Sforzos (1494–1557) negalavimas De discrasia capitis, ventriculi & hepatis, oculisque affectione (1549 m.), plačiai išnagrinėta ligonės būklė, surašyti maisto, poilsio patarimai, paskirti vaistai – žolelių mišiniai (skl. 10–15).