Natura sanat, medicus curat: senieji medicinos dokumentai
Theatrum anatomicum
Anatomijos teatras
Žmogaus palaikų skrodimas mokslo tikslais pirmą kartą buvo atliktas dar III a. pr. Kr. Aleksandrijoje. Šio eksperimentiniu vadinto metodo pradininku laikomas graikų mokslininkas Herofilas (Herophilos, 335–255). Vėliau, jau Renesanso epochoje, jį taikė Andrėjus Vezalijus.
Vėlyvaisiais Viduramžiais, išpopuliarėjus anatomijos mokslui, palaikų skrodimai buvo viešai atliekami mažose laikinose patalpose, kurios būdavo išmontuojamos iškart po skrodimo demonstracijos. Šiems laikiniems anatomijos teatrams, atsiradusiems XVI a. Italijoje, ir prigijo theatrum anatomicum terminas.
Pirmuosius architektūrinius anatominio teatro brėžinius sukūrė Aleksandras Benediktas (Alexander Benedictus) iš Paduvos ir Karolis Stefano (Carolus Stephanus) iš Paryžiaus. 1594 m. Paduvoje atidaromas pirmasis anatomijos teatras, kuris tapo vėlesnių šio tipo statinių pavyzdžiu. Anatomijos studijos reikalavo specialios patalpos, kurios forma buvo artima senovės Romos amfiteatrams.
Projektuojant anatomijos teatrą, buvo svarbu užtikrinti geras stebėjimo sąlygas žiūrovams, tad patalpos prototipu tapo didelė amfiteatro formos patalpa su specialiai pritaikyta vėdinimo sistema ir gerai apšviestu skrodimo stalu centre.
Parengta pagal: Schumacher, G. H. „Theatrum Anatomicum“ in History and Today. Int. J. Morphol., 25(1):15-32, 2007.
 |
 |
 |
 |
|
Bauhin, Caspar (1560–1624). Theatrum anatomicum Caspari Bauhini, Basileen. archiatri : infinitis locis auctum, ad morbos accomodatum & ab erroribus ab authore repurgatum, observationibus & figuris aliquot novis aeneis illustratum. – [Frankfurt a. M. : de Bry], 1621. – [16], 664, [16], [2] p. : iliustr., inic., vinj. ; 4° (24 cm). V-17/1858/1 |
|
 |
Andrėjas Vezalijus (1514-12-31 Briuselyje–1564-10-15) Gydytojas anatomas, eksperimentiniu būdu ištyręs žmogaus kūno sandarą, įrodęs, kad kai kurie Galeno teiginiai netikslūs arba klaidingi. 1543 m. išleido traktatą Apie žmogaus kūno sandarą, kuriame aprašė kaulus, kremzles, kraujagysles, nervus, virškinimo, šalinimo, lyties organus, širdį, kvėpavimo organus, smegenis, jutimo organus. Jų sandarą siejo su funkcija. Įrodė, kad širdies pertvaroje tarp skilvelių nėra porų, kaip iki jo buvo teigiama. Patikslino seną ir sukūrė naują anatomijos terminiją. Inkvizicijos priverstas, dalį savo darbų sudegino. |
 |
Vesalius, Andreas. Librorum Andreae Vesalii Bruxellensis De humani corporis fabrica epitome / cum annotationibus Nicolai Fontani Amstelredamensis. – Amstelodami [Amsterdam] : apud Ioannem Ianssonium, 1642. – [7] lap., 112 p. : frontisp., inic., iliustr., portr., vinj. ; 2° (37 cm). V-17/2-3 |
 |
 |
 |
 |
|
Vesalius, Andreas. Andreae Vesalii invictissimi Caroli V imperatoris medici Opera omnia anatomica et chirurgica. – Lugduni Batavorum [Leiden] : apud Joannem du Vivie et Joan. et Herm. Verbeek, 1725. – T. 1. – 40, 572 p. : iliustr., vinj.; 2° (38 cm). XVIII/2-81/1 |
|||
 |
 |
 |
|
Verheyen, Philippe (1648–1710). Corporis humani anatomia, in qua omnia tam veterum, quam recentiorum anatomicorum inventa ... describuntur. – Lipsiae [Leipzig] : apud Thomam Fritsch, 1699. – [20], 622, [24] p.+ 31 lap. iliustr. : inic., iliustr., portr., vinj. ; 8° (16 cm). V-17/15270 Tokią pat knygą savo bibliotekoje turėjo anatomas, profesorius, ilgametis Medicinos fakulteto dekanas Salezijus Pavilonis (1919–1998). Po jo mirties knyga giminaičių padovanota Vilniaus universiteto Medicinos muziejui. |
||