Lietuviška knyga – visas mano gyvenimas

Paroda, skirta Enzio Jagomasto mirties 70-osioms metinėms

Apie parodą

Gyvenimas ir veikla

Rankraštinis palikimas

Spaustuvės-leidyklos Lituania leidiniai

Atminimo įamžinimas

Literatūra

Šeimos dokumentai

Jagomastų šeimos genealoginis medis.
LMAVB RS F101-115/1, lap.  4v.

E. Jagomasto įmonė Lituania Tilžėje buvo ne tik spaustuvė, leidykla, knygynas, knygrišykla, biblioteka, bet ir lietuvių kultūros židinys. Pas Jagomastus telkdavosi tautiškai sąmoningi lietuvininkai tilžiškiai, burdavosi į susirinkimus, kultūrinius renginius, tardavosi politinio gyvenimo klausimais. Atvykdavo žmonių ir iš Didžiosios Lietuvos: kultūrininkų, politikų, žurnalistų, kelionių mėgėjų. Bibliografo Juozo Angrabaičio ir spaudos darbuotojo Jurgio Mikšo dėka E. Jagomastas susipažino su tuometiniais lietuvių kultūrinio gyvenimo veikėjais: Jonu Basanavičiumi, Jonu Kriaučiūnu, Jurgiu Zauerveinu, Dovu Zauniumi, Jonu Šliūpu ir kitais. Jagomastų namai buvo tarsi Lietuvos valstybės atstovybė.

Tokioje aplinkoje augo ir keturi Enzio ir Martos Jagomastų vaikai, vėliau aktyviai įsijungę į lietuvybės skleidimo veiklą.

Vyriausia buvo Ona (tilžiškių papročiu vadinta Ane) Jagomastaitė-Vilmantienė (1900–1941), Mažosios Lietuvos visuomenės veikėja, spaudos darbuotoja, kraštotyrininkė. Mokėsi Tilžės gimnazijoje. 1919–1920 m. dirbo Lietuvos pasiuntinybėje Berlyne. Grįžusi į Tilžę, dirbo Jagomasto spaustuvėje-leidykloje, tapo gera tėvo pagalbininke – redagavo laikraštį Naujasis Tilžės keleivis, publikavo jame ir nemažai savo straipsnių. 1936 m vokiečių spaudos teismas uždraudė jai redaguoti, kadangi laikraštyje buvo publikuojama vis daugiau politinių straipsnių, kurie nacistinei Rytprūsių valdžiai buvo nepriimtini. Laikraštį teko redaguoti slapta patriotiškai nusiteikusių pagėgiškių namuose.

Dirbdama tėvo spaustuvėje, Jagomastaitė susipažino su Tilžės merijoje dirbusiu Emiliu Mecklenburgu, kurio mama buvo lietuvaitė (Vilmantaitė). Nacistiškai nusiteikusiai Tilžės merijos valdžiai nepatiko jo draugystė su Jagomastų šeima. Jis buvo perspėtas, tačiau vis tiek vedė Jagomastaitę, todėl iš merijos buvo atleistas. Tada jis pasikeitė pavardę – tapo Emiliu Vilmantu-Mecklenburgu, įsiliejo į Jagomastų šeimą ir bendradarbiavo laikraštyje. Apie vyro tautinę veiklą O. Vilmantienė yra pasakiusi: „Vokiečiai iš mano vyro padarė tikrą lietuvį“.

Gestapo areštuota ir kartu su vyru 1941 metais sušaudyta Paneriuose.

Dovas Jagomastas (1904–1941) mokėsi Tilžės gimnazijoje, mokslus tęsė ir brandos atestatą įgijo Kaune „Aušros“ gimnazijoje. Vėliau studijavo teisę Karaliaučiaus universitete, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete. Po studijų talkininkavo tėvui, rašė straipsnius Naujajam Tilžės keleiviui, dalyvavo lietuvininkų visuomeninėje veikloje. Nuo 1937 m. vadovavo spaustuvei, buvo oficialus jos direktorius. Nuo 1941 rugpjūčio mėnesio Vilniaus liaudies universiteto Vokiečių kalbos kursų lektorius.

Gestapo areštuotas ir kartu su šeima 1941 metais sušaudytas Paneriuose.

Emilis Jagomastas (g. 1910), palikęs tėvų namus, išvyko iš Mažosios Lietuvos ir gyveno Vokietijoje Dresdene-Lovšice. Tikrų žinių apie Emilio likimą nėra, manoma, kad jis vienintelis iš šeimos liko gyvas.

Jurgis Jagomastas (1917–1941) baigė Tilžės gimnaziją, Vytauto Didžiojo universitete Kaune (nuo 1940 m. Vilniaus universitete) studijavo Humanitarinių mokslų fakultete. 1940–1941 m. dirbo Vilniaus universiteto bibliotekoje.

Gestapo areštuotas ir kartu su šeima 1941 metais sušaudytas Paneriuose.

Jagomastų šeima: tėvas Enzys, motina Morta Jurgelaitytė Jagomastienė ir sūnus Jurgis apie 1930 m.
Iš: Kaunas D. Donelaičio žemės knygiai. –  Vilnius, 1993.

Enzys Jagomastas su sūnumi Jurgiu
Kauno technologijos universiteto biblioteka

Enzys Jagomastas su sūnumi Jurgiu
Panerių memorialinis muziejus

Ona Jagomastaitė vestuvių dieną 1920 m.
Iš: Kaunas D. Mažosios Lietuvos veidai ir vaizdai. – Vilnius, 2000.

Dovas Jagomastas
Kauno technologijos universiteto biblioteka

Jurgis Jagomastas
Kauno technologijos universiteto biblioteka

Enzys Jagomastas ir kiti. Kaunas, 1938.
Kauno technologijos universiteto biblioteka

Jurgis Jagomastas skaito Lietuvos Aidą Karo muziejaus sodelyje 1938 m. Kaune
Panerių memorialinis muziejus

Pusseserės Onos Jagomastaitės. Enzio Jagomasto duktė dešinėje.
Iš: Kaunas D. Mažosios Lietuvos veidai ir vaizdai. – Vilnius, 2000.

Familien - Stammbuch. 1898 m.
LMAVB RS F101-115/2,  viršelis, lap.108 r, v, 109 r, v. 110.

 

E. Jagomasto poezijos albumėlio likučiai. 1895-1897 m.
LMAVB RS F101-310, lap.  1a, 1, 2v.

 

 
Kasdieninios knygos. [Enzio Jagomasto atsiminimai 1870-1896 m., dienoraštis, eilėraščiai].1892-1896 m.
LMAVB RS F101-126, lap. 73, 74 r, 105 r, v.

 

Kraštotyros literatūros (1857-1926 m.) kartotekos fragmentai.
LMAVB RS F101-318, lap. 1, 2.

Enzys Jagomastas buvo ne tik puikus organizatorius, bet ir entuziastingas lietuvių tautosakos rinkėjas. Šį dabą dirbti jis nuolat skatino ir savo vaikus. Dukra Ona ir sūnus Dovas Mažosios Lietuvos kaimuose surinko nemažai lietuviškų dainų, pasakų, burtų, prietarų, papročių, kurių dalį 1937 m. paskelbė Kaune leidžiamame Lietuvių tautosakos archyvo leidinyje Tautosakos darbai.

Enzio Jagomasto prašymo Lietuvos TSR Socialinio aprūpinimo liaudies komisariatui Vilniuje dėl personalinės pensijos gavimo fragmentai. Pateikta išsami autobiografija. 1941 birželio 9 d.
LMAVB RS F76-168, lap.  1, 2, 6.