Apie parodą
Gyvenimas ir veikla
Rankraštinis palikimas
Spaustuvės-leidyklos
Lituania
leidiniai
Atminimo įamžinimas
Literatūra
|
Šeimos dokumentai
|
Jagomastų šeimos genealoginis medis.
LMAVB RS F101-115/1, lap. 4v. |
E.
Jagomasto įmonė Lituania Tilžėje buvo ne tik spaustuvė, leidykla,
knygynas, knygrišykla, biblioteka, bet ir lietuvių kultūros židinys. Pas
Jagomastus telkdavosi tautiškai sąmoningi lietuvininkai tilžiškiai,
burdavosi į susirinkimus, kultūrinius renginius, tardavosi politinio
gyvenimo klausimais. Atvykdavo žmonių ir iš Didžiosios Lietuvos:
kultūrininkų, politikų, žurnalistų, kelionių mėgėjų. Bibliografo Juozo
Angrabaičio ir spaudos darbuotojo Jurgio Mikšo dėka E. Jagomastas
susipažino su tuometiniais lietuvių kultūrinio gyvenimo veikėjais: Jonu
Basanavičiumi, Jonu Kriaučiūnu, Jurgiu Zauerveinu, Dovu Zauniumi, Jonu
Šliūpu ir kitais. Jagomastų namai buvo tarsi Lietuvos valstybės
atstovybė.
Tokioje aplinkoje augo ir keturi Enzio ir Martos Jagomastų vaikai,
vėliau aktyviai įsijungę į lietuvybės skleidimo veiklą.
Vyriausia
buvo Ona (tilžiškių papročiu vadinta Ane) Jagomastaitė-Vilmantienė
(1900–1941), Mažosios Lietuvos visuomenės veikėja, spaudos darbuotoja,
kraštotyrininkė. Mokėsi Tilžės gimnazijoje. 1919–1920 m. dirbo Lietuvos
pasiuntinybėje Berlyne. Grįžusi į Tilžę, dirbo Jagomasto
spaustuvėje-leidykloje, tapo gera tėvo pagalbininke – redagavo laikraštį
Naujasis Tilžės keleivis, publikavo jame ir nemažai savo
straipsnių. 1936 m vokiečių spaudos teismas uždraudė jai redaguoti,
kadangi laikraštyje buvo publikuojama vis daugiau politinių straipsnių,
kurie nacistinei Rytprūsių valdžiai buvo nepriimtini. Laikraštį teko
redaguoti slapta patriotiškai nusiteikusių pagėgiškių namuose.
Dirbdama
tėvo spaustuvėje, Jagomastaitė susipažino su Tilžės merijoje dirbusiu
Emiliu Mecklenburgu, kurio mama buvo lietuvaitė (Vilmantaitė).
Nacistiškai nusiteikusiai Tilžės merijos valdžiai nepatiko jo draugystė
su Jagomastų šeima. Jis buvo perspėtas, tačiau vis tiek vedė
Jagomastaitę, todėl iš merijos buvo atleistas. Tada jis pasikeitė
pavardę – tapo Emiliu Vilmantu-Mecklenburgu, įsiliejo į Jagomastų šeimą
ir bendradarbiavo laikraštyje. Apie vyro tautinę veiklą O. Vilmantienė
yra pasakiusi: „Vokiečiai iš mano vyro padarė tikrą lietuvį“.
Gestapo areštuota ir kartu su vyru 1941 metais sušaudyta Paneriuose.
Dovas Jagomastas (1904–1941) mokėsi
Tilžės gimnazijoje, mokslus tęsė ir brandos atestatą įgijo Kaune
„Aušros“ gimnazijoje. Vėliau studijavo teisę Karaliaučiaus
universitete, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų
fakultete. Po studijų talkininkavo tėvui, rašė straipsnius Naujajam
Tilžės keleiviui, dalyvavo lietuvininkų visuomeninėje veikloje. Nuo
1937 m. vadovavo spaustuvei, buvo oficialus jos direktorius. Nuo 1941 rugpjūčio mėnesio Vilniaus
liaudies universiteto Vokiečių kalbos kursų lektorius.
Gestapo
areštuotas ir kartu su šeima 1941 metais sušaudytas Paneriuose.
Emilis
Jagomastas (g. 1910), palikęs tėvų namus, išvyko iš Mažosios Lietuvos ir
gyveno Vokietijoje Dresdene-Lovšice. Tikrų žinių apie Emilio likimą
nėra, manoma, kad jis vienintelis iš šeimos liko gyvas.
Jurgis
Jagomastas (1917–1941) baigė Tilžės gimnaziją, Vytauto Didžiojo universitete
Kaune (nuo 1940 m. Vilniaus universitete) studijavo Humanitarinių mokslų
fakultete. 1940–1941 m. dirbo Vilniaus universiteto bibliotekoje.
Gestapo
areštuotas ir kartu su šeima 1941 metais sušaudytas Paneriuose.
|
|
|
Jagomastų šeima: tėvas Enzys,
motina Morta Jurgelaitytė Jagomastienė ir sūnus
Jurgis apie 1930 m.
Iš: Kaunas D. Donelaičio žemės knygiai. – Vilnius, 1993. |
Enzys Jagomastas su sūnumi Jurgiu
Kauno technologijos universiteto biblioteka |
Enzys Jagomastas su sūnumi Jurgiu
Panerių memorialinis muziejus |
|
|
|
Ona Jagomastaitė
vestuvių dieną 1920 m.
Iš: Kaunas D. Mažosios Lietuvos veidai ir vaizdai. – Vilnius, 2000.
|
Dovas Jagomastas
Kauno technologijos universiteto biblioteka |
Jurgis Jagomastas
Kauno technologijos universiteto biblioteka |
|
|
|
Enzys Jagomastas ir kiti. Kaunas, 1938.
Kauno technologijos universiteto biblioteka |
Jurgis Jagomastas skaito Lietuvos Aidą Karo muziejaus sodelyje
1938 m. Kaune
Panerių memorialinis muziejus |
Pusseserės Onos Jagomastaitės. Enzio Jagomasto
duktė dešinėje.
Iš: Kaunas D. Mažosios Lietuvos veidai ir vaizdai. – Vilnius, 2000.
|
|
|
Kraštotyros literatūros (1857-1926 m.) kartotekos
fragmentai.
LMAVB RS F101-318, lap. 1, 2.
Enzys Jagomastas
buvo ne tik puikus organizatorius, bet ir entuziastingas lietuvių
tautosakos rinkėjas. Šį dabą dirbti jis nuolat skatino ir savo
vaikus. Dukra Ona ir sūnus Dovas Mažosios Lietuvos kaimuose surinko
nemažai lietuviškų dainų, pasakų, burtų, prietarų, papročių, kurių
dalį 1937 m. paskelbė Kaune leidžiamame Lietuvių tautosakos archyvo
leidinyje Tautosakos darbai. |
|