Lietuviška knyga – visas mano gyvenimas Paroda, skirta Enzio Jagomasto mirties 70-osioms metinėms |
|||
Atminimo įamžinimas II Kai Nemunas ledlaužas varė, Iš: Baltrušaitytė, Birutė. Su Jagomastu per Tilžę. Garbingą Lietuvininką prisiminus 2011-jų metų rugpjūčio 23 d. sukanka 70 metų, kai netekome begėdiškai nužudyto įžymaus Mažosios Lietuvos kultūros veikėjo, Tilžės Akto signataro, laikraščio Naujasis Tilžės keleivis leidėjo, aktyvaus Lietuvių literatūros draugijos, Tilžės Birutės ir Giedotojų draugijų nario, leidyklos Lituania laikytojo, žurnalisto Enzio Jagomasto. Atėjus į valdžią diktatoriui A.Hitleriui ir Mažojoje Lietuvoje prasidėjo organizuotas nacistinis teroras prieš aktyvius kitataučius. Antai, 1935 m. tūkstantinė minia išdaužė Jagomastų namo langus ir ketino sunaikinti greta buvusią spaustuvę. 1940 m. Tilžės gestapas sustabdė nekenčiamo Naujojo Tilžės keleivio leidimą ir pareikalavo, kad Jagomastai dingtų iš Tilžės. Taip, 1940 m. spalio 30 d. Jagomastai atsikėlė į Vilnių (gyveno Klaipėdos gatvėje Nr.8 bt. 3, dabar – Klaipėdos g. Nr. 3). Prasidėjus nacistinės Vokietijos karui su Sovietų sąjunga, Tilžės gestapas vėl prisiminė Jagomastus. 1941 m. rugpjūčio 21 d. gestapininkai suėmė atskirai Vilniuje nuo tėvų gyvenusią Enzio Jagomasto dukrą, Naujojo Tilžės keleivio redaktorę, Aną su vyru Emiliu ir jau kitą dieną juos sušaudė Vilniaus Aukštuosiuose Paneriuose. 23-iąją rugpjūčio dieną čia buvo sušaudyti ir kiti Jagomastai: 71 amžiaus metų šeimos galva Enzys, žmona Ana Marta, sūnūs Dovas ir Jurgis. Iškiliųjų Jagomastų atminimas 1996 m., jų žūties 55 metinių proga, muziejininko Algio Karoso iniciatyva buvo įamžintas Aukštųjų Panerių memorialo teritorijoje, jų sušaudymo vietoje, supilant pilkapį. Ketinta vėliau čia pastatyti paminklą lietuvininkams – kovotojams už lietuvybę. O tuomet pilkapio viršuje padėtas rausvo granito akmuo su iškaltu užrašu „Mažosios Lietuvos spaudos leidėjo ir platintojo Enzio Jagomasto ir jo šeimos, nužudytos 1941 08 23, atminimui“.
Jagomastų kapavietės sutvarkymo projektą parengė architektas Julius Masalskis. Talkino Kraštotyros draugijos nariai, Motorizuotos pėstininkų brigados Geležinis vilkas kariai, kelios statybos bendrovės, Panerių girininkija. Pastarąjį dešimtmetį kapavietės priežiūra rūpinosi Paneriuose gyvenusi Vilniaus evangelikų liuteronų parapijietė mokytoja Rūta Hakaitė, Panerių seniūno pavaduotojas Rimantas Skaistys ir pats Aukštųjų Panerių memorialo vedėjas istorikas Algis Karosas. Enzys Jagomastas, savo gyvybės kaina gynęs Mažosios Lietuvos lietuvių nacionalinius interesus, ne mažiau už kitus Lietuvos kultūrininkus yra nusipelnęs didesnio Lietuvos Kultūros ministerijos, Vilniaus Savivaldybės dėmesio. Tik tuomet, galbūt, Aukštųjų Panerių memoriale iškiltų Jam ir jo bendražygiams skirtas paminklas, o Klaipėdos gatvėje atsirastų memorialinė lenta. Vytautas Šilas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas
Enzio Jagomasto atminimo įamžinimu nuoširdžiai rūpinasi Lumpėnų (Pagėgių sav.) pagrindinės mokyklos, kurioje mokėsi didysis lietuvininkas, bendruomenė. Vadovaujant mokytojoms Laimai Žemgulienei ir Loretai Zinovjevienei, įrengta ekspozicija, kurioje demonstruojami ir kai kurie svarbiausi Jagomastų šeimos dokumentai, atspindintys šios didžios šeimos lietuvišką žygdarbį. 2007 metais buvo iškilmingai atidengta atminimo lenta, o nuo 2009 m. Lumpėnų (Pagėgių sav.) pagrindinei mokyklai suteiktas Enzio Jagomasto vardas.
Nuo 2011 m. sausio 15 d. radijo Extra FM eteryje transliuojamas laidų ciklas Tą garbę gavome užgimę... radijo poringės apie Mažosios Lietuvos didžiuosius. Birželio 30 d. transliuota laida apie Enzį Jagomastą.
|