Apie parodą
A. Römerio biografija
Portretų galerija
Linksmieji piešiniai
Vilniaus šventovės ir gyvenamieji namai
Lietuvos provincijos vaizdai
Lietuvių tautodailė
Šaltiniai ir literatūra |
Apie parodą
|
Alfredas Römeris (1832–1897) – vienas iškiliausių XIX a. antrosios pusės
Lietuvos dailininkų, talentingas portretistas, skulptorius, kultūros
paveldo tyrėjas ir puoselėtojas, senos, šaliai daug nusipelniusios
bajorų giminės atstovas, itin spalvinga, ryški asmenybė, kelianti vis
didesnį mokslo ir kultūros visuomenės susidomėjimą. Menininko darbus jau
XIX a. garsino jo talento gerbėjai ir kultūros kronikininkai. Po
dailininko mirties kelis dešimtmečius jo kūrybinio ir rankraštinio
palikimo sklaida aktyviai rūpinosi duktė Elena Römerytė-Ochenkovska
(Helena Römer-Ochenkowska, 1875–1947), į jo biografijos ir kūrybos
tyrimus įsitraukė žymūs Lietuvos ir Lenkijos dailėtyrininkai, istorikai.
2006 m. vasarą menininko kūrybinis palikimas pristatytas didžiulio
atgarsio visuomenėje sulaukusioje tarptautinėje dailės parodoje
Dailininkai Römeriai bei moksliniame šios dailininkų dinastijos
atstovų kūrinių kataloge. Tąkart tarp kitų menininkų darbų, į Lietuvos
dailės muziejaus Radvilų rūmus suvežtų iš įvairių Lietuvos ir Lenkijos
atminties institucijų bei privačių rinkinių, eksponuota ir 80 A. Römerio
kūrinių iš Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių
skyriaus fondų. Nors skaičius įspūdingas, tačiau tai tik nedidelė dalelė
to, kas saugoma Bibliotekoje. A. Römerio kūrybinį palikimą sudaro 23
įvairios apimties albumai (juose arti tūkstančio eskizų, piešinių,
akvarelių), 4 karikatūrų aplankai su 188 „linksmaisiais“ piešiniais, 33
akvarelės, per 200 pavienių grafikos darbų (piešinių ir raižinių), 2
skulptūriniai medalionai. Šį neįkainojamą, didžiulės meninės ir
ikonografinės vertės turtą dar prieš Antrąjį pasaulinį karą Bibliotekai
patikėjo dailininko duktė E. Römerytė-Ochenkovska. |
Alfredas Römeris.
Fotogr. W. Rzewuski.
LMAVB RS, F138-2364/7 |
Kviečiame pratęsti pažintį su
iškiliu kūrėju, aplankyti virtualią parodą Lietuva Alfredo Römerio
piešiniuose ir akvarelėse ir pasigrožėti 62 rinktiniais
lituanistinės tematikos jo kūriniais iš Lietuvos dailininkų piešinių
ir eskizų kolekcijos (F 320).
Menininkas gyveno ir kūrė sudėtingu Lietuvai laikotarpiu. Tai carinės
Rusijos viešpatavimo, krašto rusifikacijos, Katalikų bažnyčios
persekiojimo, pralaimėtos kovos dėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės
valstybingumo ir unijos su Lenkija atgaivinimo, žiaurių represijų, o
kartu ir reikšmingų socialinių, ekonominių permainų, tautų atgimimo
epocha. Laikmetis, kai Lietuvos vardas buvo dingęs iš politinio
Europos žemėlapio, o pavergta šalis buvo tapusi Rusijos imperijos
Šiaurės Vakarų kraštu. Politinė ir kultūrinė Lietuvos situacija veikė
čia dirbusių dailininkų kūrybą, skatino juos savo kūriniais perteikti
vidinio pasipriešinimo rusifikacijai idėjas. A. Römeris taip pat neliko
šių procesų nuošalyje.
Parodoje eksponuojami jo piešiniai ir akvarelės liudija pagarbą ir meilę
gimtajam kraštui, imperinės valdžios suniokotam ir pamirštam kultūros
paveldui, žmonėms, nepriklausomai nuo jų tautybės, kilmės ar socialinės
padėties. Tai meniškai įprasminta dokumentika, suteikianti galimybę nors
trumpam persikelti į praeitį ir pažinti tuometinę Lietuvą.
Siekiant kuo plačiau atspindėti menininko kūrybą, atrinkti skirtingų
žanrų (portreto, peizažo, karikatūros) ir kūrybos laikotarpių darbai,
atlikti pačia įvairiausia technika: pieštuku, sangvinu, plunksnele,
sepija, akvarele. Ankstyviausias eksponuojamas piešinys – amatininko
Joakimo Jasevičiaus portretas, kurį A. Römeris nupiešė 1850 metais,
veikiausiai dar tebesimokydamas Bajorų institute. Vėliausias – Šv.
Jurgio prospektas iš Pomarnackių buto Vilniuje – sukurtas 1884 m.,
prieš dailininkui išvykstant gyventi į Krokuvą. Geografinės ribos –
šiuolaikinės etninės Lietuvos teritorija. Tiesa, keletas portretų ir
karikatūrų piešta dabar jau kaimyninei Baltarusijai priklausančiuose
Vyšniavo ir Karolinavo dvaruose. Šie darbai pasirinkti todėl, kad juose
pavaizduoti etnografinės Lietuvos žemėse gimę ir / ar gyvenę asmenys
(pavyzdžiui, iš Subartonių (Varėnos r.) kilęs žymus kalbininkas,
etnografas, A. Römerio bičiulis Jonas Karlovičius (Jan Karłowicz,
1836–1903).
Visa vaizdinė medžiaga suskirstyta į penkias dalis: Portretų galerija,
Linksmieji piešiniai, Vilniaus šventovės ir gyvenamieji namai,
Lietuvos provincijos vaizdai, Lietuvių tautodailė. Kiekvienos dalies
pradžioje pateikiama temą padedanti atskleisti citata iš A. Römerio
dienoraščio, atsiminimų, jo amžininkų arba kūrybos tyrinėtojų
publikacijų. Šią informaciją papildo išsamios dailės kūrinių anotacijos.
Pirmojoje ir antrojoje dalyse rodomi dailininko artimųjų, bičiulių,
pažįstamų, kultūros ir mokslo veikėjų, kitų jo dėmesį patraukusių žmonių
portretai ir karikatūros. Trečiojoje dalyje pristatomi A. Römerio
gimtojo miesto – Vilniaus – vaizdai: iškilūs bažnyčių bokštai ir
fasadai, gyvenamieji namai, jaukūs kiemeliai, gatvių perspektyvos.
Ketvirtoji piešinių ir akvarelių grupė supažindina su tapybiškais XIX a.
Lietuvos kaimų ir miestelių kraštovaizdžiais, įvairių stilių ir
laikotarpių sakraliniais pastatais, senosiomis pilimis, dvarais. Svarbu
pastebėti, kad dažno dailininko pavaizduoto objekto šiandien, deja, jau
nebėra arba jis neatpažįstamai pasikeitęs. Paskutinė dalis skirta
lietuvių tautodailei. Čia pristatomi etnografiniai piešiniai, kuriuose
užfiksuoti lietuviški kryžiai ir stogastulpiai, tautiniai kostiumai,
unikalūs audinių raštai ir kt. Pažymėtina, kad A. Römeris buvo vienas
pirmųjų Lietuvos dailininkų, atsigręžusių į liaudies meną ir ėmusių jį
tyrinėti, tad išlikę tokio pobūdžio jo darbai turi neįkainojamą vertę.
Norisi tikėti, kad paroda sudomins ne tik dailininko talento gerbėjus,
jo kūrybinio palikimo tyrėjus, bet ir visus tuos, kam rūpi, kas esame ir
iš kur atėjome.
Dailės kūrinius parodai atrinko, jų aprašus ir įvadinius tekstus parengė
Rankraščių skyriaus mokslo darbuotoja Ingrida Pajedaitė, kopijavo
Skaitmeninimo skyriaus vedėjas Egidijus Gotalskis, skenavimui parengė
Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriaus darbuotojos. Visą
medžiagą internete publikavo Informacinių sistemų skyriaus vyriausioji
redaktorė Audronė Steponaitienė.
Ingrida Pajedaitė
|