Paroda Lietuvos mokslotyra ir
mokslo istorija
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių
bibliotekoje 2010 m. gegužės 20 d. buvo atidaryta paroda
„Lietuvos mokslotyra ir mokslo istorija“. Po bibliotekos
direktoriaus dr. Sigito Narbuto įžanginės kalbos parodą pristatė
bibliotekos Informacijos skyriaus, ruošusio šią parodą, vedėja
dr. Birutė Railienė. Apžiūrėję eksponatus garbūs svečiai rinkosi
ir į dr. Daivos Narbutienės vadovaujamą Seminarą aktualiems
teoriniams ir praktiniams darbo bibliotekoje klausimams aptarti.
Dalyviai diskutavo apie mokslotyrinių darbų raidą, mokslo
istorijos tyrinėjimų būklę, rengiamas konferencijas. Čia
pasisakė nusipelnę Lietuvos mokslotyrininkai bei mokslo
istorikai: habil. dr. prof. Ona Voverienė, dr. doc. Ina Dagytė,
habil. dr. prof. Vytautas Daujotis bei habil. dr. prof. Juozas
Algimantas Krikštopaitis.
Susidomėjimo
sulaukusią parodą lankytojai galėjo matyti nuo 2010 gegužės 20
d. iki birželio 30 d. Čia galima buvo susipažinti su ne tik
bibliotekos fonduose turimais leidiniais, bet ir eksponatais iš
asmeninių O. Voverienės, I. Dagytės, J. A. Krikštopaičio, J.
Banionio, A. Nako ir B. Railienės archyvų. Parodą parengė V.
Juodėnienė ir D. Ustinavičius, kuriems ekspoziciją
apipavidalinti padėjo Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos
dėstytoja V. Dmitrijevienė.
Kaip ir
pavadinimas, paroda tarsi padalinta į dvi dalis – „Mokslotyra“
ir „Mokslo istorija“. Šiose giminingose mokslo kryptyse
naudojami dauguma tų pačių tyrimų metodų, iš esmės skiriasi tik
jų tikslai – mokslo istorija siekia atsakyti, kas ir kaip
atsitiko konkrečiame šio mokslo šakos raidos etape, kokios
sąlygos ar tyrimo metodai turėjo didžiausios įtakos būtent šių
rezultatų pasiekimui. Mokslotyra siekia atsakyti, kokia
mokslinių tyrimų būklė šiuo metu ir kaip juos galima
optimizuoti.¹
Parodos pirmuosiuose stenduose eksponuoti: prof. habil. dr. O.
Voverienės straipsniai
„Mokslotyros raida Lietuvoje XX a. antrojoje pusėje – XXI a.
pradžioje“ ir
„Mokslotyros raida Lietuvai atgavus nepriklausomybę 1990–2000
m.“ („Lietuvos aidas“, 2007 m.),
„Mokslotyra ir mokslo istorija“ („Mokslo ir technikos
raida“, 2009) bei O. Voverienės ir I. Dagytės monografija „Mokslotyrinės
minties raida, 1969–1989 metais“. Šiomis mokslinėmis apžvalgomis
ir buvo remiamasi rengiant parodą. Parodos rengėjus konsultavo
ir prof. O. Voverienė bei dr. B. Railienė.
Ekspozicijoje „Mokslotyros“ dalis pradedama pirmaisiais
mokslotyriniais straipsniais, išspausdintais „Moksle ir
gyvenime“, „Moksle ir technikoje“, „Komjaunimo tiesoje“
1967–1973 m. Toliau rodomos mokslotyrinės krypties monografijos,
nuo pačių
pirmųjų. Pati naujausia
monografija Lietuvoje – 2009 m. pabaigoje išleista prof. habil.
dr. O. Voverienės „Žymieji XX a. Lietuvos mokslininkai“,
mokslotyrinės trilogijos baigiamoji dalis.
Toliau eksponuoti „Mokslotyriniai žurnalai“: KTU, KMU, LŽŪ ir
Lietuvos filosofijos ir sociologijos instituto žurnalas „Humanistica“
ir Vilniaus universitete veikusio Mokslotyros centro žurnalas „Mokslotyra“,
kurio pasirodė tik 7 numeriai. Yra ir kitų leidinių, kuriose
mokslotyros straipsniai buvo gausiai publikuoti, tačiau parodoje
jie neeksponuoti, nes yra arba visuomeninės paskirties
(„Lietuvos aidas“, „Mokslo Lietuva“, „Mokslas ir gyvenimas“ ir
kt.) arba kitų sričių profesiniai moksliniai žurnalai
(“Knygotyra“, „Informacijos mokslai“).
Skyriuje „Konferencijos ir seminarai“ eksponuota tarptautinių ir
Lietuvoje vykusių konferencijų, kuriose dalyvavo Lietuvos
mokslotyrininkai, medžiaga.
Skyriuje „Apgintos
disertacijos“ išdėliotos apgintų disertacijų santraukos – O.
Voverienės, G. Sasnauskaitės-Miknienės, B. Railienės, N.
Šaduikienės, L. Malcienės ir I. Dagytės. Malonu pažymėti tai,
kad net dvi disertacijų autorės ir iki šiol dirba Lietuvos
mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.
„Mokslotyros“ dalis
užbaigiama žymesnių Lietuvos mokslotyrininkų personalinėmis
bibliografijos rodyklėmis.
„Mokslo istorijos“ dalis pradedama skyreliu „Monografijos“, jame
– kelios mokslo istorijos monografijos, nuo pačios pirmosios,
1961 m. pradėtos leisti monografijų serijos „Iš mokslų istorijos
Lietuvoje“, taip pat serijos „Iš Lietuvių kultūros istorijos“,
„Mokslas senajame Vilniaus universitete“, iki naujausių
leidinių. Gausia leidybine veikla garsėjančiam Mokslotyros
institutui, atsižvelgiant į veikalų tematiką, taip pat skirta
vieta šalia mokslo istorijos leidinių.
Paroda
baigiama skyriumi „Mokslo istorijos konferencijos“. Čia
eksponuojama medžiaga iš užsienyje ir Lietuvoje vykusių mokslo
istorikų konferencijų. Minėtina Baltijos šalių mokslo istorikų
konferencija „Historiae Scientiarum
Baltica“.
Svarbiausioms konferencijoms – VGTU organizuojamai konferencijai
„Mokslo ir technikos raida Lietuvoje“ ir konferencijai „Scientia
et historia“,kurios pagrindinis ogranizatorius – Lietuvos mokslo
istorikų ir filosofų bendrija, paskirti du paskutinieji stendai,
kuriose eksponuojamos: nuotraukos, lankstinukai, konferencijų
medžiaga.
Parodoje siekėme šias skirtingas, bet kartu ir
papildančias viena kitą veiklos sritis atspindėti greta.
Įsigalėjus skaitmeninei duomenų aplinkai, mokslotyra vis dažniau
tapatinama su mokslometrija – mokslinės veiklos vertinimo
įrankiu, mokslometrija tampa neatsiejama nuo mokslinės veiklos
vertinimo ne tik personaliniu, instituciniu – bet ir valstybiniu
mastu. Tuo tarpu mokslo istorija pastaruoju metu kukliai
traukiasi į pomėgio, intelektualaus laisvalaikio sferą. Nors ir
neabejojame, kad tik žinodami praeitį – šiuo atveju mokslo –
sėkmingai galėtume kurti jo ateitį.
Parengė Vaida Juodėnienė, Birutė Railienė, Donatas Ustinavičius
¹ Voverienė O. Mokslotyra ir mokslo istorija // Mokslo ir
technikos raida. – 2009, Nr. 1, p. 39–44.