|
|
|
I. Vilniaus Bernardinų kapinių įkūrimas ir raida III. Bernardinų kapinių tyrinėjimai XIX a. II pusėje–XX a. I
pusėje
|
PratarmėKapinės – ne tik mums artimų ir visai šaliai nusipelniusių žmonių amžinojo poilsio vieta, bet ir vertingas kultūros paveldas, įvairių mokslo šakų – istorijos, archeologijos, menotyros, kalbotyros – tyrimų objektas, literatų, dailininkų, fotomenininkų įkvėpimo šaltinis. Pagaliau tai – ramybės parkas, kuriame tiesiog gera būti pabėgus nuo kasdienio šurmulio... Vieno seniausių ir gražiausių Vilniaus nekropolių – Bernardinų kapinių – įkūrimo 200 metų sukaktis suteikia puikią progą stabtelėti ir atidžiau įsižiūrėti į šį unikalų kultūros paveldo objektą, prisiminti jo istoriją, pagerbti tuos, kurių jau seniai nebėra tarp mūsų. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyrius (toliau – LMAVB RS), norėdamas paminėti šį gražų Bernardinų kapinių jubiliejų ir atkreipti visuomenės dėmesį į bibliotekoje saugomus itin vertingus šių kapinių istorijos šaltinius, parengė parodą Vilniaus Bernardinų kapinės rašytiniuose ir ikonografiniuose šaltiniuose (veikė 2010 m. spalio 27–lapkričio 20 d.), kurioje pristatyta per septyniasdešimt XIX–XX a. pirmosios pusės rašytinių dokumentų, planų, dailės kūrinių, senųjų fotografijų. Autentiški, įvairiarūšiai, įvairiakalbiai eksponatai sulaukė nemažo bibliotekos lankytojų susidomėjimo, todėl kilo sumanymas visą rodytą medžiagą pateikti elektroninio leidinio forma. Šiandien jau galime džiaugtis gausiai iliustruotu parodos katalogu. Jį sudaro trys dalys. Pirmojoje dalyje pristatomi dokumentai, kuriuose atsispindi kapinių įkūrimo aplinkybės ir raida. Skaitytojų dėmesį neabejotinai patrauks vyskupų Jono Nepomuko Kosakovskio (Jan Nepomucen Kossakowski, 1755–1808), Jeronimo Stroinovskio (Jeronim Strojnowski, 1752–1815), Lietuvos generalgubernatoriaus Michailo Goleniščevo-Kutuzovo (Михаил Голенищев-Кутузов, 1745–1813), Vilniaus magistrato, vokiečių Šv. Martyno Romos katalikų kongregacijos atstovų raštai, unikalūs Bernardinų kapinių planai, Bernardinų bažnyčios ir vienuolyno vizitacijų aktai, inventoriai, kuriuose aprašyti svarbiausi kapinių statiniai, taip pat nepakartojamos iškilaus fotografo Jano Bułhako (1876–1950) fotografijos su kapinių koplyčios, vartų ir, deja, nebeegzistuojančių kolumbariumų vaizdais. Antroji katalogo dalis skirta mirusiesiems. Čia pateikiami įvairių laidojimo dokumentų pavyzdžiai: Vilniaus policijos išduoti leidimai laidoti, metrikų knygos, jų išrašai, susirašinėjimas dėl duomenų apie mirusiuosius pateikimo, Bernardinų vienuolyno pajamų ir išlaidų knygos, kuriose vienuoliai fiksavo rinkliavas iš miestiečių už įvairias jiems suteiktas paslaugas (gedulingas pamaldas, katafalką, laidojimą, vietą kapinėse) ir laidotuvėms organizuoti skirtas lėšas. Taip pat čia pateikiama labai puošniai įrišta, gražiai apipavidalinta rankraštinė knyga, kurioje surašyti visi nuo 1671 iki 1895 metų mirę Lietuvos bernardinai (dalis jų palaidota Bernardinų kapinėse). Trečiojoje dalyje pristatomi žymūs XIX–XX a. pirmosios pusės Bernardinų kapinių tyrinėtojai Antanas Lazarovičius (Antoni Łazarowicz, 1817–1905), Albertas Liudvikas Zoštautas (Albert Ludwik Zasztowt, 1850–1918), Vaclovas Veitka (Wacław Wejtko,1861–1940), Liucijonas Eduardas Uzembla (Lucjan Edward Uziębło, 1864–1942) ir jų darbai: įvairūs užrašai, laiškai, kuriuose aptariami aktualūs kapinių tyrimų klausimai, paminklų piešiniai, antkapių įrašų nuorašai, kapinėse palaidotų asmenų sąrašai, pagalbiniai planai, schemos, straipsniai. Ypatingo dėmesio nusipelno unikali Bernardinų kapinių relikvija – 1806 metais Felicijono Frejendo (Felician Freyend) nutapyta akvarelė Šv. Felicijonas kankinys, kurią 1936 m. Frejendų koplytėlėje surado ir išsaugojo Vaclovas Veitka. Norisi tikėti, kad Bernardinų kapinių įkūrimo 200 metų sukakčiai paminėti skirtos parodos katalogas, atskleidžiantis dalį turtingų ir vertingų Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos fondų, sudomins ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninių šalių visuomenę, padės geriau pažinti šių kapinių, o kartu ir mūsų sostinės Vilniaus, giliuosius istorijos klodus, suteiks impulsų naujiems tyrinėjimams.
Parodą parengė ir katalogą sudarė Ingrida Pajedaitė |